A.Pranckevičius: atkūrimo fondas nemažintų Lietuvai tenkančios paramos

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų atkūrimo fondas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, nemažins valstybėms narėms tenkančios paramos daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete, tikina EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Tikrai ne, nes tai tikrai yra atskiri dalykai, būtent vakar buvo pristatytas detaliai Atkūrimo fondo biudžetas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš jų 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų. Ir tai yra Atkūrimo fondo dalis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Arnoldas Pranckevičius.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis paaiškės ir siūlymai dėl ES naujos finansinės perspektyvos.

„Jau šiandien ir rytoj išeis konkretūs dokumentai dėl daugiamečio 1,1 trln. eurų dydžio biudžeto 2021-2027 metais pasiūlymai. Juose jūs matysite valstybėms narėms numatytas investicijas skirtingose srityse – nuo žemės ūkio, iki Sanglaudos, iki energetikos ir infrastruktūros projektų ir kitur. Ir tikrai tai nėra daroma pagrindinio biudžeto sąskaita – atvirkščiai, Komisijos vakar pasiūlytas tas bendrasis biudžetas yra didesnis nei buvo siūlytas Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) dar prieš pandemijos pradžią, tad dėl to jaudintis tikrai nereikėtų“, – sakė A.Pranckevičius.

Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė BNS, kad jei valstybės narės pritars, iš kuriamo atsigavimo fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021-2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.

Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas EK rinkose pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą artimiausių metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.

„Pasakysiu, kaip Komisija planuoja finansuoti šią papildomą priemonę, kuri bus dalimi, be jokios abejonės, bendro Europos Sąjungos biudžeto ateityje. Siūlome valstybėms narėms laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2 proc. Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų. Tai leis Europos Komisijai pasinaudoti savo tvirtu kredito reitingu ir skolintis tarptautinėse rinkose, kad pasiektų tą 750 mlrd. eurų sumą“, – ketvirtadienį sakė A. Pranckevičius.

Jis tikisi greitų sprendimų dėl naujos EK pasiūlytos priemonės.

„Tas 750 mlrd. eurų paketas, kuris vakar buvo pristatytas Komisijos ir kuris dabar gulsis ant Europos Parlamento ir Vadovų Tarybos stalo, mes tikimės greito sutarimo dėl šio paketo, kadangi jau 2021 metų pradžioje jis turėtų pradėti gyventi, kaip ir ilgalaikis daugiametis biudžetas. Todėl sprendimų reikės greitų. Dėl šios priemonės taip pat reikės ir ratifikacijų nacionaliniuose parlamentuose, todėl laiko turime labai nedaug“, – argumentavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Priemonės „NextGenerationEU“ 750 mlrd. eurų biudžetas ir tikslinis ilgalaikio 2021-2027 metų ES biudžeto sustiprinimas užtikrins, kad bendra finansinė ES biudžeto galia siektų 1,85 trln. eurų. Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų