„Taip, biudžetas turės būti visiškai peržiūrėtas ir būtent dėl to Europos Sąjungos valstybių vadovai ir premjerai suteikė mandatą Komisijai grįžti prie stalo ir iš esmės pristatyti visiškai naują ateities biudžeto projektą“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo A.Pranckevičius.
Pasak jo, EK pirmininkė Ursula von der Leyen įsitikinusi, jog naujasis biudžetas gali tapti viena pagrindinių priemonių įveikti krizę, todėl jo išlaidų karpymas neatrodo kaip išeitis.
„Komisijos pirmininkės nuomone, karpymai nėra atsakymas – atvirkščiai, yra reikalinga didesnė finansinė jėga, didesnis biudžetas, didesni nuosavi ištekliai tam, kad mes galėtume įveikti šią pandemiją (...) Komisijos pirmininkė provokuos valstybes turėti didesnį biudžetą, negu buvo planuota, ir svarstyti padidinti nuosavų išteklių lubas nuo 1,2 proc. bendrų ES viešųjų išlaidų iki 2 proc.“, – sakė A.Pranckevičius.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo teigimu, Komisija ypač didelį dėmesį ketina skirti žaliajai ir skaitmeninei ekonomikai.
„Aišku, galiausiai sprendimai bus valstybių narių ir Europos Parlamento rankose, nes tai yra bendro priėmimo procedūra, tačiau Komisija savo pasiūlyme bus ambicinga ir bandys išlaikyti balansą tarp tradicinių sričių, kaip žemės ūkis ir Sanglauda, bet kartu parodyti, kad naujos sritys – ypač žalioji ekonomika ir skaitmeninė ekonomika – privalo sulaukti daug didesnių investicijų, nes ten užprogramuota ekonomikos ateitis“, – argumentavo A.Pranckevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusį pirmadienį teigė, kad koronaviruso pandemija turės įtakos ir 2021-2027 metų ES finansinei perspektyvai, bet jis pasiūlė kuo skubiau susitarti dėl naujo biudžeto, peržiūrėti prioritetus, kad nenukentėtų ypač svarbios atsigaunant ekonomikoms sritys, pavyzdžiui, Sanglaudos politika.
Kaip skelbta anksčiau, Komisija ir ES šalys narės šiemet turėtų tęsti derybas dėl naujo 2021-2027 metų ES biudžeto. Po derybų paaiškės, kiek Lietuvai bus skirta ES struktūrinės paramos, išmokų žemdirbiams ir paramos Ignalinos AE uždarymui.
Lietuva kritikuoja biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus Sanglaudos politikai. Lietuvos taip pat netenkina EK siūlymas iki 2027 metų išmokas ūkininkams už dirbamos žemės hektarą padidinti nuo 181 iki 204 eurų.