Tuo tarpu gauti fondų paramą, pasak A.Šemetos, šalims turėtų būti paprasčiau – būtų kuriamas „vieno langelio“ principas, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba.
„Deriname pasiūlymą panaudoti tas lėšas, kurios buvo planuotos paremti žemės ūkiui, tačiau nepanaudotos. Iš esmės mes turėtume perskirstyti turimas lėšas“, – teigė A.Šemeta, atsakydamas į klausimą, kokiomis lėšomis turėtų būti padengti trūkstami 2,4 mlrd. eurų Europos gaivinimo planui.
Ketvirtadienį vakare Briuselyje prisistatydamas Europos Parlamento Biudžeto komiteto nariams A.Šemeta pabrėžė norintis, jog šalys nebežvelgtų į ES paramą „aš sumokėjau – aš gavau“ arba „aš noriu atgauti, kas yra mano“ principu.
„Finansinės sistemos reforma, mano manymu, turėtų būti nukreipta į pridėtinės vertės kūrimą. Ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, energetinis saugumas, reagavimas į klimato kaitą ir Bendrija kaip globalus dalyvis – šie klausimai turėtų būti prioritetiniai“, – sakė A.Šemeta.
Jis taip pat sutiko su teiginiais, jog biudžeto lėšų naudojimas ir taisyklės, reglamentuojančios struktūrinių fondų valdymą, turėtų būti supaprastintos, bei pažadėjo naujų siūlymų, pavyzdžiui, siekti „vieno langelio“ principo.
Europos Parlamentas dėl A.Šemetos skyrimo į EK narius balsuos rugsėjo plenarinėje sesijoje.