Balsavimas dėl naujojo Komisijos nario, atsakingo už ES finansinį programavimą ir biudžetą, numatomas rugsėjo 14–17 d. Strasbūre vyksiančioje EP plenarinėje sesijoje, teigiama išplatintame pranešime.
A.Šemeta dirbti Europos Komisijoje pradėjo liepos 1 d., kai Lietuvos pasiūlytai kandidatūrai birželio pabaigoje vienbalsiai pritarė taryba.
„Man šiandieninis susitikimas – ypatingos atsakomybės momentas. Tai pirmas viešas prisistatymas ir pirmoji galimybė užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su Europos Parlamentu, ypač jo Biudžeto komitetu“, – sakė A.Šemeta prieš prisistatymą EP. Jis pabrėžė, kad prasidedančio naujojo Europos politinio sezono specifika pareikalaus glaudesnio nei bet kada ES institucijų bendradarbiavimo.
„Šis ruduo Europai žada ypač karštą darbymetį itin sudėtingoje ekonominėje ir politinėje aplinkoje. Tai bus metas, pareikalausiąs ne tik ambicingų idėjų, bet ir konstruktyvių kompromisų“, – mano EK narys. Jo įsitikinimu, vienas iš sudėtingiausių rudens darbų bus ES 2010 m. biudžetas.
„Diskusijos dėl pinigų niekada nebūna lengvos. Tačiau šių metų derybos bus išskirtinai sudėtingos ir įtemptos, jas apsunkins ekonomikos sunkmečio ypatumai, biudžeto įtampos, patiriamos daugelio ES šalių, ir galbūt derybų finišo tiesiojoje įsigaliosiančios Lisabonos sutarties padiktuoti nauji procedūriniai reikalavimai“, – įspėja komisaras.
Tačiau, jo įsitikinimu, susitarimas dėl 2010 m. biudžeto – istorinė būtinybė. „Tai aukščiausias mano artimiausių mėnesių darbotvarkės preoritetas. Tik kokybiškas ir laiku patvirtintas biudžetas suteiktų realų finansinį pagrindą ES ekonomikos gaivinimo plane numatytoms konkrečioms priemonėms, kurios ne tik pagelbėtų labiausiai nukentėjusiems nuo krizės, bet ir sukurtų prielaidas greičiau iškopti iš nuosmukio duobės, finansiškai skatintų struktūrines reformas, paklotų stabilius pamatus pokrizinei ekonomikai“, – teigia A.Šemeta.
ES ekonomikos gaivinimo plane, be kita ko, numatyta didinti finansavimą energetikos jungčių projektams, kurie paspartintų Baltijos energetikos rinkų integravimą į bendrają ES energetikos sistemą, įtvirtintų didesnį šalių energetinį saugumą bei energijos tiekimo stabilumą.
Vienu iš artimiausių savo veiklos tikslų A.Šemeta laiko ES fondų naudojimo taisyklių supaprastinamą ir reikalavimų paramos gavėjams palengvinimą: „Sieksiu, kad biudžete numatytos teorinės galimybės taptų praktiniais kasdienio Europos gyvenimo darbais. Akistatoje su krize finansinės paramos Europos įmonėms, savivaldybėms, šalims reikia dabar, nedelsiant. Todėl nedelsiant būtina rasti sprendimus, kurie sutrumpintų ir paspartintų pinigų kelią iš Briuselio į galutinį jų paskirties vietą šalyse narėse.“
