Šiemet dešimtmetį skaičiuojanti laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ pradėjo eiti dar 2008 m. Tuomet LRT konkursą, dar neturėdama jokios ES paramos, laimėjo VšĮ „Pirmoji kava“. Prodiuseris L.Šeškus neslepia, kad laidos idėja yra jo paties, jam priklauso ir autoriaus teisės, tačiau tuomet draugo J.Morkūno paprašė dalyvauti konkurse dėl to, kad pats dar neturėjo įsteigęs įmonės.
Jei L.Šeškus iš tiesų turi kokių darbinių santykių su „Pirmąja kava“ ir paskui iš jo įmonės perkamos paslaugos, tai, vadinasi, pirkimai yra imitaciniai, – sako D.Vilytė.
Sutapimas, kad prieš tai 2008 m. balandžio 4 d. LRT vadovo kėdę perėmė Audrius Siaurusevičius, o po kelių mėnesių L.Šeškus grįžo į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos ir čia ėmėsi kurti prodiuserinę kompaniją – „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tapo pirmuoju L.Šeškaus projektu.
Pradžioje startavęs kaip komercinis projektas, vėliau jis tapo išlaikomas ES: 2011 m. „Pirmoji kava“ pateikė paraišką ir užsitikrino ES finansavimą – iki 2015 m. jai buvo išmokėti 852,6 tūkst. eurų.
Tačiau ne „Pirmoji kava“ projektą įgyvendino – gavusi pinigus ji tik paskelbdavo viešuosius pirkimus, kuriuos laimėdavo jau L.Šeškaus įsteigta bendrovė „TV Play“. Šie pirkimai kelia abejonių – ar sudarytos sąlygos juose dalyvauti kitoms įmonėms, ar vis tik jie tik imituojami.
O 2016 m., prasidėjus naujoms ES pinigų dalyboms, pinigus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai rengti jau gavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdomas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC). Čia valstybės suplanuotas projektas vadinasi „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“, o be TV laidos numatytos ir kitos priemonės.
Iš SPPC pinigai „Pirmajai kavai“ padėti ant lėkštutės: ankstesnė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino 31 projekto partnerį: tarp jų yra 30 mokyklų ir vienintelė ne švietimo organizacija – VšĮ „Pirmoji kava“. Todėl biudžeto lėšos skiriamos be jokio konkurso. O „draugiški“ pirkimai iš vieno tiekėjo tęsiasi – šiemet sudaryta 250 tūkst. eurų sutartis.
„Biudžetiniai pinigai programiniu finansavimu be konkurso, be viešųjų pirkimų procedūrų patenka į VšĮ, tada per imituojamus pirkimus išsiunčiami į UAB ir viskas. Kam tie viešieji pirkimai“, – 15min parašė su rinkos situacija susipažinęs skaitytojas ir piktinosi, kad pakanka įsteigti VšĮ pinigams iš biudžeto „pumpuoti be konkursų“.
Abejonių sukelia ir tai, kad SPPC projekto partnerių sąraše „Pirmosios kavos“ kontaktiniu asmeniu įrašytas tas pats L.Šeškus, kuris yra ir paslaugas jai teikiančios „TV Play“ vadovas. Pats prodiuseris patikina, kad tai klaida, ir jo su „Pirmąja kava“ nesieja jokie darbiniai santykiai, tik draugystė su vadovu J.Morkūnu.
LRT patvirtino prie laidos prisidedanti turimais resursais – filmavimo studija, apšvietimu, operatoriais, kameromis, tačiau finansinio atlygio už laidą negauna.
„Norėčiau pabrėžti, kad ši laida kiekvieną sezoną dalyvauja LRT programų konkurse. Jei laimi, kaip ir visais kitais atvejais, jos vietą tinklelyje nustato LRT TV programų direkcija. Pastarasis pasirinktas „Tūkstantmečio vaikų“ transliavimo laikas (10.30 val.) pasiteisino su kaupu – šioje pozicijoje laidos žiūrimumo reitingas net viršija LRT TV kanalo vidurkį“, – teigia LRT atstovė Virginija Bunevičiūtė.
VPT abejoja pirkimų skaidrumu
Tai, kad daug metų VšĮ „Pirmosios kavos“ konkursą laimi L.Šeškaus valdoma bendrovė, kelia abejonių ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Tarnybos vadovė Diana Vilytė aiškina, kad atrodo keistokai, kai tas pats žmogus nurodomas ir pirkėjo, ir pardavėjo kontaktuose.
„Komentuojant reikia atsiriboti nuo laidos turinio. Laida tikrai yra populiari ir sėkminga, ne veltui projektas tęsiamas, čia turbūt niekas nesiginčys. Tačiau pats finansavimas toks, ir viešieji pirkimai, kaip jie yra vykdomi, dar neaišku, kaip čia dalyvauja LRT, ar jie duoda tik eterį, ar ir pinigų. Yra nežinomųjų. Bet pats faktas, kad perkama iš žmogaus, kuris nurodomas kaip kontaktinis asmuo, jau turi savyje tam tikrą užtaisą“, – svarstė VPT vadovė.
Ji paaiškino, kad VPT nėra atlikusi „Pirmosios kavos“, kaip pirkėjos, vertinimų, nes jokių skundų nebuvo sulaukta – rinkoje ši organizacija labiau atpažįstama kaip renginių organizavimo paslaugų teikėja ir buvo tikrinta dėl to. Jokių kitų pirkimų, išskyrus iš „TV Play“, ši organizacija ir nebuvo įgyvendinusi.
„Nenoriu klijuoti jokių etikečių, bet elgsena keista. O kaip yra iš tikrųjų, reikėtų pasakyti po vertinimo, peržiūrėjus dokumentus. Pagal tai, kas prieinama viešai, kad L.Šeškus nurodytas kaip „Pirmosios kavos“ kontaktinis asmuo, atrodo keistokai. Jei jis iš tiesų turi kokių darbinių santykių su „Pirmąja kava“ ir paskui iš jo įmonės perkamos paslaugos, tai vadinasi pirkimai imitaciniai, ir taip, tai yra neskaidru“, – sako D.Vilytė.
Ji paaiškina, kad atvejis, kai ta pati organizacija rinkoje yra ir pirkėja, ir tiekėja, nėra vienetinis – tokie atvejai pasitaiko tarp universitetų, klinikų. Tačiau „Pirmąją kavą“ skelbti viešąjį pirkimą įpareigojo ES fondų administravimo taisyklės.
Ribojantys kriterijai
Peržvelgusi pirkimų dokumentus D.Vilytė rado abejonių keliančių punktų, kurie riboja konkurenciją ir galimybes kitiems dalyviams – prodiuseriams.
„Jie už visą ES paramos sumą per laikotarpį pirko ir atidavė į „TV Play“. Kiekvienais metais, 2011-2016 m., paslaugos buvo perkamos už 160-190 tūkst. eurų“, – apžvelgia D.Vilytė.
Pirkimų techninėse specifikacijose reikalaujama, kad prodiuseris pasiūlytų LTV televiziją ir savaitgalio rytinį laiką.
„Kodėl neatėjo kitos prodiuserinės kompanijos į tą konkursą, o visą laiką dalyvavo tik vienintelis tiekėjas – matyt, jis jau turėjo sutartį su nacionaliniu transliuotoju. Nes jau tą sąlygą atitiko. O kiti, matyt, neatitiko. Tai yra ribojantis kriterijus, kai kiti negali dalyvauti, nes tokios sutarties su nacionaliniu transliuotoju neturi“, – svarsto D.Vilytė ir pažymi, kad joks kitas prodiuseris tokių sąlygų nebūtų atitikęs.
Ji taip pat aiškina, kad sunku realią situaciją vertinti, nežinant LRT indėlio į laidą. Tačiau VPT vadovė pažadėjo peržiūrėti pirkimų dokumentus.
„Dabar sunku pasakyti, negalima komentuoti, kol neįvertinome pirkimų. Bet šiaip jau bendrais bruožais peržvelgus, netoleruotini tokie dalykai“, – sakė D.Vilytė.
Ji taip pat pastebi, kad ne VšĮ anksčiau nebūtų galėjusi užsitikrinti 100 proc. ES paramos intensyvumo, todėl UAB tam netiko.
„Klausimas, kodėl jie patys tų paslaugų neteikė, o iškart pirko paslaugas – matyt, tai susiję su ES finansavimo sąlygų apribojimais, kad dalyviai gali būti tik viešosios įstaigos, o negali būti juridiniai asmenys, kurie ten UAB ar akcinės bendrovės. Mat paprastai parama verslo subjektams paprastai nesiekia 100 proc.“, – pastebi D.Vilytė.
L.Šeškus: panaudotas kiekvienas centas, o laida neša minusą
Prodiuseris L.Šeškus 15min sutiko atskleisti visas detales ir patikina, kad šioje istorijoje nėra jokių auksinių šaukštų“ – visi pinigai panaudoti, o projektas pirmiausia yra idėjinis, komercinio pelno jis neatnešė. O tai, kad jo pavardė atsidūrė prie „Pirmosios kavos“ kontaktų, jis vadina klaida.
„Kodėl nedalyvauja kiti? Nežinau. Kvietimai tai vieši. Nedomina, matyt, tokios sumos“, – sako L.Šeškus.
Jis pateikia peržiūrėti ir sutartį su LRT, kurioje nenumatyti jokie finansiniai mokėjimai – televizija užtikrina eterį, studiją, vaizdo kameras, reikalingą personalą. Taip pat rodo ir sąmatos planą, kokios yra „TV Play“ išlaidos – numatyta 8000 eurų vienai laidai, kai gaunamas finansavimas 2017-aisiais siekdavo po 6500 eurų už laidą.
„Vedėjas yra mūsų. Suma, kurią mes gauname iš SPPC centro, jos neužtenka. Šios eilutės yra mano asmeninės problemos, – sako L.Šeškus. – Tai puiki laida, skirta ypatingai gabių vaikų programai, tačiau niekas iš jos neuždirba.“
Jis aiškina, kad iki šiol laida jiems pelno nėra atnešusi.
„Yra buvę visiškai katastrofiškų metų, kai aš visą sezoną projektą išlaikiau. Šiuo metu mes gavome papildomų lėšų ir dabar jau jis apsimoka, papildomų pajamų gavome, nes parduodame licenciją latviams ir baltarusiams. Bet čia jau aš kaip idėjos autorius parduodu“, – dėstė L.Šeškus.
L.Šeškus tikina, kad su „Pirmąja kava“ jo nesieja niekas, tik draugystė su J.Morkūnu.
Aš tikiu, kad kas nors labai stipriai perėjęs per popierius pasakytų, kad čia imitacinis ar dar kažkas, bet žmogiškai, morališkai vertinant, nė vienas centas nėra niekur pradingęs.
„Nežinau, kaip atsidūriau kontaktuose. Aš tiesiog vaikščiojau į visas konferencijas pasakodamas apie projektą, bet aš nesu niekaip susijęs su „Pirmąja kava“, tik milijono metų draugyste ir tai, kad iš jos nuomojuosi patalpas. Mes tiesiog turime klasterį, kur daug įmonių yra vienoje patalpoje, ir jos priklauso „Pirmajai kavai“, – sako L.Šeškus.
Jis tikina, kad vienintelis pažeidimas gali būti tik tas, kad „Pirmoji kava“ kiekvieną centą atiduoda laidos kūrėjams, sau nepasilikdama nieko – nors administravimas kainuoja.
„Mes nesame tie tikri popierių profesionalai, – skėsčioja rankomis L.Šeškus. – Aš tikiu, kad kas nors labai stipriai perėjęs per popierius pasakytų, kad čia imitacinis ar dar kažkas, bet žmogiškai, morališkai vertinant, nė vienas centas nėra niekur pradingęs. Protu suvokite, kad niekas nenorės to daryti už tokią sumą.“
Kainą vadina maža
Šiemet laidai skirtus 250 tūkst. eurų L.Šeškus grindžia pateikiama sąmata, kurioje vardijamos išlaidos montažui, mokinių atrankoms, prodiuseriams, apšvietimo nuomai, klausimų autoriams ir kitos – kelios dešimtys eilučių.
„Mes patys filmuojame siužetus, gretimoje studijoje filmuojame dalyvių portretus ir visa tai darome savo kameromis, reportažinėmis HD kameromis. Tai nėra LRT. LRT duoda studijos kameras, tai, kas yra sujungta į pultą. Mūsų viskas yra: dekoracijos, programos, kompiuterių valdymo ekranai, nes žaidimas gana sudėtingas, įrašinėjami ir skaičiuojami taškai – visa tai yra mūsų“, – vardija L.Šeškus.
Jis patikina, kad jų siūloma kaina yra mažesnė nei rinkoje.
„Ši laida yra didesnės apimties nei kiti mano projektai televizijose. Tačiau kitur laidos kainos siekia ir 30 tūkst. eurų, – sako L.Šeškus. – Jums svarbiausia žiūrėti, ar nevagiama. O čia gi nevagiama. Ar kas nors įtartų komercinę televiziją, kad ji kam nors duoda nors vienu centu per daug? O ten gi sumos stipriai didesnės nei čia. Realiai mes turime apie 1300–1500 eurų minusą nuo laidos.“
Tai, kad šiemet laida pabrango, jis aiškina tuo, kad įkainiai visur didėja, o iki šiol laida nešė tik nuostolius.
„Taip, pabrango. Mes kreipėmės su prašymu iš principo, nes ji buvo visiškai minusinė, o dabar mažiau minusinė. Yra visokių niuansų. Ir žmonės labai pabrango, ir LRT pradėjo transliuoti HD formatu, dėl to mums montaže visa postprodukcija labai pailgėjo ir pasunkėjo – nuo laikmenų iki apdirbimo“, – sako L.Šeškus.
Jis patikina, kad gali pagrįsti kiekvieną išleistą centą ir „studijoje parodyti kiekvieną lempą“.
„Pirma kava“ buvo pirmas prodiuseris dėl labai paprastos priežasties. 2008 m. aš palikau darbą „Modern Times Group“ Londone ir atskridau į Lietuvą kurti prodiuserinės kompanijos. Ir „Tūkstantmečio vaikai“ buvo pirmas mano dalykas, kurį aš norėjau padaryti. Deja, kompaniją spėjau įregistruoti tik liepos 15 d., o LRT konkursas vyko birželį. Ir aš Jogailos kaip draugo paprašiau, ar galiu aš tavo vardu dalyvauti konkurse. Taip jie tapo pirmieji prodiuseriai ir taip jiems dalinai priklauso teisės“, – vingrybes paaiškina L.Šeškus ir pažymi, kad „Pirmoji kava“ iš to turi lygiai nulį.
O E.Jakilaitis laidos kūrime nedalyvauja ir susijęs tik tiek, kad jam priklauso 49 proc. „TV Play“ akcijų.
Pati „TV Play“ per 2016 m. iš viso gavo 1,84 mln. eurų pajamų ir uždirbo 8,9 tūkst. eurų pelno, 2015 m. įmonės pelnas siekė 203 tūkst. eurų.
Nebežino dėl ateities
Pasak prodiuserio L.Šeškaus, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ atsidūrė sudėtingoje situacijoje – finansavimas laidai baigiasi, neaišku, ar bus galimybių laidą tęsti.
„Man šis projektas yra labai svarbus, tai didžiulė bendruomenė, tūkstančiai vaikų. Ir man dėl jo labai skauda. Laidos reitingas ir TV auditorijos dalis siekia beveik 14 proc. Tai trečdaliu daugiau už LRT kanalo vidurkį. Visiems ši laida patinka. Manau, kad iš visų ES milijonų šie keli šimtai tūkstančių yra prasmingiausiai gabiems vaikams išleisti pinigai“, – sako prodiuseris.
Šiemet, pasak jo, iki gegužės vidurio bus transliuojamos 32 laidos, kurioms yra skirtas finansavimas.
„Nežinau, kokia bus situacija po to. Aš manau, ateitis bus tokia, kad aš tikrai nebesikreipsiu daugiau į jokius fondus, ir bandysiu dabar jau derėtis su nauja ar sena LRT valdžia, kad projektą perimtų, arba mes uždarysime jį visai. Tai dešimtas sezonas – norime jį atšvęsti su visais nugalėtojais ir vaikais“, – teigia L.Šeškus ir patvirtino, kad gegužę išseks ES pinigai.
Ministerija: tokia laida yra vienintelė
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) 15min paaiškino, kodėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų laida nuo 2016 m. ES pinigais remiama be konkurso – konkursą laida buvo laimėjusi anksčiau ir pelnė pripažinimą.
“2007-2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo periodu, 2010 m., Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendindama priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ paskelbė valstybės projektų idėjų konkursą. Jam buvo pateikta per pusantro šimto paraiškų trims veiklos grupėms. Ekspertai atrinko 18 finansuotinų projektų, 7 iš jų buvo pateikti skirtingų viešųjų įstaigų“, – teigiama ŠMM komentare.
Atsižvelgiant į projekto specifiką ir populiarumą tarp mokyklų bendruomenių ir tai, kad tai yra vienintelė TV laida Lietuvoje aukštesnių akademinių gebėjimų vaikams, kuri skatina vaikus siekti mokslo pergalių ir prisideda prie mokslo populiarinimo, šios laidos rengėjas 2015 m. buvo įtrauktas į valstybės planavimo projektą „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“, kurį vykdo SPPC.
„Valstybės planavimo projektuose partneriai atrenkami pagal projekto tematikos poreikį. Valstybinio projekto pareiškėjas parengia projektinį pasiūlymą. Kartu pasiūlo ir partnerius pagal atitinkamą projekto temą“, – aiškina ŠMM.
Televizijos laidai 2016 m. ir 2017 m. buvo skirta po 175 tūkst. Eurų – bendra suma sutampa su šiemet įgyventintu „Pirmosios kavos“ pirkimu. Ministerijai pirkimai nekliūva, mat visi jie skelbti viešai.
„Visų projekto metu vykdytų pirkimų metu buvo daugiau nei vienas rinkos dalyvis, kuris aktyviai domėjosi šiais pirkimais, tačiau pretenzijų, pastebėjimų, pasiūlymų dėl pirkimo sąlygų neteikė. Nors konkursais aktyviai domėtasi, galutinius pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas. Dalyvauti viešajame konkurse teisę turėjo bet kuris rinkos dalyvis, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus“, – teigiama ŠMM komentare.
Taip pat ministerija paaiškino, kad teisę rengti laidą „Tūkstantmečio vaikai“ turi tik VŠĮ „Pirmoji kava“. Kaip projekto vykdytoja, įstaiga gali įsigyti TV laidos kūrimo paslaugas.
„Laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ siekiama kuo didesnei tikslinei auditorijai formuoti pozityvią nuomonę apie akademinių gebėjimų vystymą. Be to, laidos siužetuose parodomas darbas su aukštesniųjų gebėjimų turinčiais vaikais, kaip mokyklose yra išbandomi projekto metu kuriami mokymosi moduliai. Formaliojo ir neformaliojo aukštesniųjų gebėjimų ugdymo dermė, akademinio prestižo kėlimas – vienos iš projekto uždavinių, kurį ir padeda pasiekti TV laida“, – argumentuoja ministerija.
Tačiau kokia laidos ateitis, ŠMM taip pat negalėjo atsakyti.
„Antrasis projekto etapas dar tik planuojamas, bus peržiūrėtos jo veiklos ir sprendžiama dėl jų tęstinumo“, – atsakymą gavo 15min.
ESFA: reikalavimus atitiko
ES paramą administruojančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) 15min pasiteiravo, kodėl valstybės planavimo projekte be mokyklų atsidūrė ir privačių asmenų kontroliuojama „Pirmoji kava“.
„Projekto vykdytojas ir nurodytieji partneriai (30 mokyklų bei VšĮ „Pirmoji kava“) atitiko Projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus“, – teigiama ESFA komentare ir pažymima, kad ES finansuojamo projekto partneriais gali būti visos viešosios įstaigos.
Anot agentūros, ministerijai nereikėjo organizuoti konkurso – partneriai atrinkti planinio projekto sąraše, pagal kurį ir buvo skirtas finansavimas.
Pagal projekto finansavimo sutartį, projekto lėšas gauna tik projekto vykdytojas, jis sudaro sutartį su projekto partneriais dėl funkcijų, atsakomybės ir lėšų pasiskirstymo. Vėliau šios sutarties pagrindu vykdomi ir tarpusavio atsiskaitymai tarp partnerių.
ESFA patikina, kad tikrino ir viešųjų pirkimų dokumentus, įskaitant ir tai, ar nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, todėl dirbtinai neriboja konkurencijos.
„Visi šie reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai, todėl pirkimui pastabų nebuvo ir jam buvo pritarta.
Taip pat, svarbu paminėti, kad pirkimas buvo vykdomas viešai per CVPI sistemą, todėl nebuvo jokių apribojimų savo pasiūlymus teikti ir kitiems tiekėjams“, – vertina ESFA.
Paklausus, kodėl pirkimų nevykdė konkrečiai valstybės kontroliuojama institucija, ESFA pažymėjo, kad taisyklės tai leidžia – kas vykdys pirkimus, susitaria partneriai tarpusavyje.
„Šis projektas nėra vien tik TV laidų ciklas, didžioji dalis jo veiklų apima mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir vertinimo sistemos sukūrimą, pedagogų ir psichologų mokinio gebėjimų atpažinimo ir vertinimo kompetencijų tobulinimą, specialių modulių akademinių gebėjimų ugdymui ir mokymo priemonių bei metodinės medžiagos kūrimą (...)“, – vardija ESFA.
TV laidų ciklas, kaip viena iš veiklų, buvo pasirinkta siekiant skatinti aukštesniųjų akademinių gebėjimų vaikus domėtis moksline veikla.
Nuo 2016 m. ES finansuojamo projekto išlaidų suma siekia 1,94 mln. eurų, o šiuo metu iš jų apmokėta 0,807 mln. eurų.
„Likusios projekto lėšos bus skirtos tolimesniam suplanuotų veiklų įgyvendinimui (metodinių priemonių mokytojams ir tėvams kūrimui, metodinių instrumentų psichologams parengimui, tyrimų atlikimui, švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, mokinių įtraukimo į neformaliojo ugdymo formas didinimui ir kt.)“, – teigiama ESFA atsakyme.
Planinė projekto patikra planuojama šių metų vasario mėn., tuomet ESFA atliks dar detalesnį visų projekto dokumentų įvertinimą.
