Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ir JK prekybos susitarimas dėl santykių iš esmės nepakeis jau kurį laiką vykstančios bendrovių migracijos iš JK į Europos ekonominės erdvės šalis, tarp jų ir į Lietuvą.
„Susitarimas nekeičia reikalo esmės. (...) Bankai, kitos finansinio sektoriaus bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Londono Sityje ar dar kur nors, kur jie bebuvo įsikūrę, jie žinojo, kad „Brexitas“ reiškia tai, jog jiems reikės gauti papildomas licencijas iš reguliatorių Europos ekonominėje erdvėje“, – BNS sakė K.Kvainauskas.
Jo teigimu, įvykus „Brexitui“ jau buvo aišku, kad JK paliks Europos rinką ir nustos galioti fintech bendrovėms išduotos britų reguliuotojo FCA (Financial Conduct Authority) licencijos, galiojusios Europos ekonominėje erdvėje.
„Brexitas“ reiškia tai, jog jiems reikės gauti papildomas licencijas iš reguliatorių Europos ekonominėje erdvėje.
Advokato teigimu, neturėtų būti fintech bendrovių antplūdžio Lietuvoje dėl „Brexito“ susitarimo – jų srautas dar kurį laiką tęsis, tačiau vėliau, per metus kitus turėtų išsekti.
„Lietuva gavo pakankamai didelę dalį šitų iš Londono Sičio arba Jungtinės Karalystės bėgančių finansinių bendrovių, kurios dabar savo europinę veiklą vykdys per Lietuvos banko išduotas licencijas“, – aiškino K.Kvainauskas.
Milžinės kėlėsi į Vakarų Europą
Advokatas pastebėjo, kad vis dėlto į Lietuvą migravo ne didžiausios finansų įstaigos – pastarosios po „Brexito“ rinkosi Paryžių, Amsterdamą, Frankfurtą, Dubliną, o į Lietuvą kėlėsi mažesnės ir vidutinės įmonės.
„Tenka pripažinti, kad tos didžiosios finansų įstaigos, kaip HSBC ar „Barclays“ į Lietuvą neatėjo, bet iš kitos pusės, galbūt niekas labai ir nesitikėjo, kad jie ateis čia. Tačiau atėjo pakankamai daug mažesnių, startupinio tipo ir vidutinio dydžio stiprių, sveikų, inovatyvių įmonių, kurios atnešė gana daug naujų dalykų į Lietuvą“, – BNS kalbėjo advokatas.
Tarp didesnių pastaruoju metu licencijuotų bendrovių jis įvardijo JK kapitalo finansinių paslaugų įmonę „Contis“, šiemet gavusią elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
„Taip pat lapkričio mėnesį licencijavome paskutinį klientą iš Jungtinės Karalystės ir dabar dar turime kokius keturis ar penkis, kurie planuoja užbaigti procesą per kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ir ne mes vieni dirbame su šitais klientais iš Jungtinės Karalystės“, – sakė jis.
Fintech migracijos rizikas nusveria nauda
Komentuodamas galimas fintech migracijos rizikas, K.Kvainauskas teigė, kad jų yra visuomet, kai imamasi naujovių, ir nors šis sektorius nėra apsaugotas nuo galimų pavojų, vis dėlto pastarojo meto įvykiai rodo, jog didesnių problemų kyla būtent tradicinių bankų sektoriuje.
„Pinigų plovimo prevencija Lietuvoje visą laiką buvo akcentuojama paskutinius metus ir tiek FNTT, tiek Lietuvos bankas puikiai suvokė, kokios ateina rizikos ir įgyvendino labai daug priemonių toms rizikoms valdyti“, – sako K.Kvainauskas.
Anot jo, nauda, kurią gaus Lietuvos ekonomika ir vartotojai iš fintech bendrovių, yra kur kas didesnė, nei galimos rizikos.
„Jeigu yra pasiruošiama atėjimui šitų įmonių – kas, aš manau, šiandien yra padaryta – tai tos rizikos, galima sakyti, bus tikrai suvaldytos, o nauda, kuri ateina per darbo vietas, per bendrą vidaus produktą, sukuriamą Lietuvoje ir per tai, kad vartotojai ir verslas gauna naujas inovatyvias paslaugas, tai nauda neapčiuopiamai didesnė“, – argumentavo K.Kvainauskas.
