Visuotiniame advokatų susirinkime I.Vėgėlė sakė, kad gyvename ypatingai sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, kurios vystymosi pasekmių kol kas, ko gero, niekas iš mūsų negali tinkamai įvertinti. Anot jo, esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, kurioje pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius pradeda diktuoti tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas. Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) jis vadina „Pasaulio sveikatos apsaugos ministerija“.
„Akivaizdu viena, kad stebime globalizacijos procesus, kurių pasekmėje kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia. Ji yra kitokia nei nacionalinė, ji mažiau centralizuota, be demokratinių rinkimų elemento. Ir daug kitokių epitetų būtų galima jai pritaikyti“, – penktadienį Birštone vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime kalbėjo jis.
Kritika „prievartiniam skiepijimo mechanizmui“, PSO ir galimybių pasui
I.Vėgėlė sako kalboje sakė, jog „šioje valdymo struktūroje žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos tiek, kiek jos nepažeidžia esminio utilitaristinio kaštų ir naudos principo“. Anot jo, norint paveikti žmones, yra naudojama baimė, kuri „leido pajudinti iki šiol nepajudinamas asmens teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamumą“.
„Vertimas skiepytis, sudarant neigiamas, kartais ir nepakeliamas socialines, ekonomines ir finansines sąlygas asmeniui, pavyzdžiui, kas keletą dienų savo sąskaita testuotis, kai vieno testo kaina sudaro kartais net septintadalį ar šeštadalį jo atlyginimo, yra prievarta“, – įsitikinęs jis.
I.Vėgėlė įsitikinęs, jog taip siekiama sumažinti valstybės išlaidas. Tiesa, jis pabrėžia nenorintis, kad šie sakiniai būtų netinkamai suprasti.
„Skiepų nauda didelei daliai asmenų yra akivaizdi. Tiesa, kad šimteriopai daugiau žmonių miršta nuo COVID, nei nuo skiepų. Skiepytis ypatingai svarbu 65 m. ir vyresniems asmenims, rizikos grupės asmenims, rekomenduojama ir kitom grupėm. Pabrėžiu, kad kalba apie prievartinį skiepijimo mechanizmą, kuris įpareigoja skiepytis nepaisant asmens valios, kuris bijo dėl skiepų pasekmių jo sveikatai ir gyvybei. Kiekvienas asmuo turi priimti sprendimą dėl intervencijos į jo kūną savarankiškai. O toks sprendimas turi būti informuotas. Tą sako tarptautinė teisė, tą sako ES teisė, tą kalba ir nacionaliniai teisės aktai.
Prievartos mechanizmas ribojantis asmens apsisprendimo teisę pažeidžia ne tik draudžiamą riboti asmens teisę į gyvybę ar asmens neliečiamumą, ne tik visus Europos humanizmo pasiekimus, bet ir elementarų padorumą“, – įsitikinęs Lietuvos advokatų vadas.
I.Vėgėlė apgailestauja, nes, pasak jo, humanistinę Vakarų civilizacijos raidą keičia utilitaristinė pasaulėžiūra. Taip pat esą individo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis grįstą visuomenę keičia kaštų ir naudos pagrindu grįstas ekonomistų propaguojamas gyvensenos arba sutarimo modelis. I.Vėgėlės nuomone, žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitėmis.
Be to, jis kritikuoja, kad valstybės valdyme pasitelkiami ne teisininkai, o ekonomistai ir medikai.
„Šioje ekonomistų suveltoje naudos ir kaštų analizėje nebeliko teisinio visuomenės reguliavimo modelio, pagal kurį žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas vertinamas ribojimų pagrįstumo ir ribojimų proporcingumo principų kontekste. Nebeieškome nei mokslinių duomenų, pagrįsti konkretų ribojimą, pamirštamas pasverti konkretaus ribojimo teisinis proporcingumas. Pamiršome net kertinius valstybės teisės aktus“, – teigė jis.
I.Vėgėlė kritikuoja valdžią, kad ši daug ką reguliuoja nutarimais, o ne įstatymais. Anot jo, vienas teisinis statusas – ekstremali padėtis – suteikia teisę riboti visą eilę žmogaus teisių ir laisvių.
„Nebelieka esminių teisinės valstybės principų, pametame ir pačią teisę: nacionalinius ir visą eilę tarptautinių ir ES teisės aktų. Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“, – aiškino jis.
I.Vėgėlės teigimu, galimybių pasas pažeidžia „bazinį nediskriminavimo ir visų lygybės prieš įstatymą principą“, bei „skleidžia melagingą naujieną apie tariamai suteikiamas papildomas teises, kurios demokratinėje visuomenėje yra esminės ir bazinės visiems jos nariams“.
„Skatinkime suprasti skiepų naudą moksliniais tyrimais, atvira statistika, kurios trūkumas sukuria nepagrįstas baimes, kurios trūkumas sukuria įvairias sąmokslo teorijas. Nesmerkime žmogaus, jei jis nerimauja dėl savo sveikatos ar gyvybės: tokias pačias baimes turi ir skiepyti, ir atsisakę skiepo“, – kalbėjo jis.
15min primena, kad nuo COVID-19 ligos Lietuvoje iš viso mirė 4481 žmogus, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9139 mirtys.
Visą įrašą galite peržiūrėti Lietuvos advokatūros „Facebook“ paskyroje:
D.Žalimas: tai – politinio pobūdžio kalba
Dainius Žalimas, buvęs Konstitucijos Teismo (KT) pirmininkas mano, kad ši kalba – neprofesionali, kėlė klausimą, kaip ji dera su renginio formatu. Taip pat jis pabrėžė, kad tai yra politinio, bet ne teisinio pobūdžio kalba, kurioje teisinių argumentų praktiškai nėra.
„Tai rodo, kad, deja, teisininkų profesionalumas šalyje yra žemo lygio, jeigu tokios kalbos sulaukia tokio dėmesio. Manau, advokatų tarybos pirmininkas nusprendė nueiti į politiką, bet su teise jo kalba nieko bendro neturi.
Dalis (kalbos) yra antiglobalistinės ideologijos, absoliučiai žmogus neturi supratimo, kam reikalinga Pasaulinė sveikatos organizacija. O kalbėti apie tai, kad mūsų teisės yra nepagrįstai ribojamas, jokio pagrindo. Geriau įsigilinus, ir Prancūzijos Konstitucinis tarybos nesenas sprendimas, ir Europos žmogaus teisių teismo tam tikros bylos rodo, kad jo pateikiami argumentai greičiau nepagrįsti, jeigu ten tokių galima įžvelgti“, – 15min komentavo jis.
D.Žalimas sutinka su vienintele I.Vėgėlės pastaba, jog valdžia ne visada deramai paiso teisininkų.
„Ir pats esu kritiškas kai kurių Vyriausybės taikomų priemonių, bet ne tiek jų turiniui, dažniau formai. T.y., ar tai tikrai visada Vyriausybės sprendimu, ar Operacijų vadovo, ar nereikėtų aukštesnio akto. Bet čia detalės“, – tikino pašnekovas.
Buvęs KT pirmininkas kartu pabrėžė, jog I.Vėgėlė savo kalboje nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl ribojimai yra nepagrįsti.
„Jie (ribojimai) turi akivaizdų teisinį tikslą – visuomenės sveikatos apsauga ir joks žmogus savo veiksmais negali kelti grėsmės kitų žmonių sveikatai. Čia yra aksioma. Antras dalykas, dėl būtinumo ir proporcingumo, tai yra vienintelės mažiausiai ribojančios priemonės. Alternatyva visam tam – totalus visos šalies uždarymas. Ar jo siūlymas yra apskritai netaikyti jokių ribojimų niekam ir palikti natūraliai atrankai? Čia taip ironizuojant“, – tvirtino D.Žalimas.
Tokios kalbos kaip I.Vėgėlės, ir prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas apie tai, kad Vyriausybės taktika dėl COVID-19 yra karštligiška ir forsuota, gali sulėtinti skiepijimosi tempus, įsitikinęs D.Žalimas.
„Tai žmonės, kurie realiai trukdo valstybei veiksmingai kovoti su pandemija. Galiu tik labai apgailestauti, kad jie patys nieko nesiūlo. Tokios kalbos, kad skiepijimas yra forsuojamas, atvirai kalbant, šiaip jau nenuoseklios, visų pirma. Anksčiau buvo kalbama, kad per maži tempai. Bet toks įspūdis, kad tai yra žmonės, kurie nesuvokia, jog tai yra nacionalinio masto problema ir savo asmeninius egoistinius politinius interesus iškelia aukščiau bendrojo gėrio. Galiu tik apgailestauti dėl tokių veiksmų, nes jie nei vienas nesiūlo jokios alternatyvos“, – kalbėjo jis.
D.Žalimas sutinka, kad vietomis Vyriausybės veiksmai stokoja empatijos. Tačiau jis mano, kad prie detalių galima visur prisikabinti ir nemato pagrindo ginčyti esmės bei pačių priemonių paskirties.
„Aš ir pats detales kritikuoju, bet esmės nematau pagrindo kritikuoti, nes nematau alternatyvos tam, kas yra daroma“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
