Mokesčių reforma siekiama nutraukti praktiką, kai vengdamos didesnių mokesčių tarptautinės korporacijos registruoja savo būstines tose šalyse, kuriose taikomi žemi mokesčių tarifai.
„Vyriausybė patvirtino mano rekomendaciją, kad Airija prisijungtų prie tarptautinio sutarimo“, – pareiškė Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe.
„Esu visiškai patenkintas, kad susitarimas geriau atspindi mūsų interesus“, – pridūrė jis.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas teigė, kad prisijungimas prie reformos suteiks Estijai „geriausias galimybes užtikrinti, jog Estijos verslo aplinka ir mokesčių politika ir toliau veiks geresnės mūsų visų ateities labui“.
Turtingųjų G7 šalių finansų ministrai birželio mėnesį susitarė dėl visuotinio minimalaus ne mažesnio nei 15 proc. pelno mokesčio tarifo, pasiekto Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
Mokesčio tarifą liepos mėnesį patvirtino G20 šalys, o iki šiol jį pasirašė daugiau nei 130 šalių, išskyrus Vengriją.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto kiek anksčiau šią savaitę pareiškė, jog esama „galimybės“, kad jo šalis gali su tuo sutikti, su sąlyga, jog reforma „nepakenks Vengrijos ekonomikai ir nekels pavojaus Vengrijos darbo vietoms“.
Pasak P.Donohoe, Airija primygtinai reikalavo pakeisti formuluotę, neįtraukiant sąlygos „bent 15 proc.“, pareikšdama, jog tai yra svarbi problema, kurią reikia išspręsti dėl „kai kurių [šalių] noro siekti didesnio tarifo“.
Ministro teigimu, tikimasi, kad reforma įsigalios 2023 metais.
Airijoje šiuo metu yra galioja įmonėms itin palankus 12,5 proc. pelno mokesčio tarifas.
Ši mokesčių politika pritraukė tokias milžines kaip „Apple“ ir „Google“.
Tuo tarpu Estija nerimavo, kad prisijungimas prie reformos gali kelti grėsmę jos aktyviam technologijų kūrimo sektoriui.
Reforma turės įtakos 56 airių tarptautinėms įmonėms, kuriose dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, taip pat 1,5 tūkst. užsienio tarptautinių įmonių, kuriose dirba 400 tūkst. žmonių.
Naujasis mokesčio tarifas bus taikomas tik įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų per metus. Mažesnės įmonės toliau mokės 12,5 proc. siekiantį mokestį.
K.Kallas teigimu, Estijos atveju reforma „nieko nepakeis daugumai Estijos verslo operatorių ir bus taikoma tik didelių tarptautinių grupių patronuojamosioms įmonėms“.
„Dėl mūsų ateities“
„Tai svarbus sprendimas mūsų pramonės politikai, mūsų ateičiai. Jis yra sudėtingas. Jis turės pasekmių, bet suteiks daug galimybių“, – pažymėjo P.Donohoe.
„Mes ir toliau išliksime labai konkurencingi <...> šis susitarimas leis pasiekti pusiausvyrą tarp mūsų mokesčių sistemos konkurencingumo ir mūsų svarbesnės vietos pasaulyje, ir manau, kad tai yra tinkamas susitarimas Airijai“.
Net ir esant didesniam mokesčio tarifui, Airija išliks „labai patraukli“ užsienio investicijų kryptis, teigė jis žurnalistams.
Nors Airija neteks nuo 800 mln. iki 2 mlrd. eurų pelno mokesčio pajamų, jei įmonės paliks šalį, ministro teigimu, jei Airija nepasirašys susitarimo, ji „praras įtaką priimant svarbius sprendimus“ ateinančiais mėnesiais “.
Jis pridūrė, kad JAV Kongrese vyko diskusijos dėl šalies mokesčių sistemos pakeitimų, kurie suderintų JAV mokesčių sistemą su EBPO susitarimu, vadindamas tai esminiu veiksniu, atsižvelgiant į „dideles JAV tarptautinių įmonių investicijas Airijoje“.
Po Airijos ir Estijos sprendimo JAV iždo sekretorė Janet Yelle pareiškė: „Esame pakeliui link visuotinio minimalaus mokesčio patvirtinimo, kuris sudarytų vienodas sąlygas, kad Jungtinėse Valstijose galėtų klestėti darbo vietos ir investicijos“.
Mažas Airijoje galiojantis pelno mokesčio tarifas pritraukė daugybę farmacijos ir technologijų įmonių, tačiau taip pat lėmė kaltinimus, jog Airija sukūrė „mokesčių rojų“.
