Prisitaikymo prie „Brexito“ padarinių rezervas, kurio bendra vertė yra 5 mlrd. eurų, yra skirtas 27 bloko valstybėms paremti sušvelninant tiesioginį Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos poveikį.
Lėšos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kokiu mastu kiekviena narė yra susijusi su JK ekonomika.
Taip pat atsižvelgiama į tai, ar valstybių narių žvejus paveiks prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų apribojimas.
Remiantis už sanglaudos ir reformų sritį atsakingos Europos Komisijos narės Elisos Ferreiros internete paskelbtu pasiūlymu, didžiausią lėšų dalį gaus Airija – apie 1 mlrd. eurų.
Nyderlandai gaus 760 mln. eurų, Vokietija – 455 mln. eurų, o Prancūzija – 420 mln. eurų.
Šiais metais ketinamų padalytų lėšų paskirstymą dar turi patvirtinti valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Airija, vienintelė turinti ES sausumos sieną su JK, jau seniai perspėjo, kad ji bus tarp labiausiai nukentėjusių tautų, Didžiajai Britanijai palikus bendrąją rinką.
Londonas ir Briuselis gruodžio 24 dieną pasiekė paskutinės minutės susitarimą dėl prekybos po „Brexito“, kuris užtikrina nulinius tarifus daugumai prekių, gabenamų tarp JK ir ES.
Visgi naujieji muitų nuostatai reiškia, kad dabar ES įmonių, prekiaujančių su Didžiąja Britanija, laukia papildomos išlaidos ir didesnio kiekio dokumentų pildymas.
Tiekimo grandinės jau susidūrė su „Brexito“ padariniais, nes įmonės turi mokėti muitus už ES prekes, eksportuojamas į perskirstymo centrus JK, kurios vėliau siunčiamos į ES šalis.
Pagal susitarimą ES žvejybos laivynai per ateinančius penkerius metus neteks 25 proc. laimikio turtinguose Didžiosios Britanijos vandenyse. Vėliau bus galima derėtis dėl kvotų kasmet, tačiau dėl to galės būti taikomi ES muitai JK žuvies produktams.
Žvejybos teisių klausimas buvo pagrindinis prekybos derybų klausimas, nes JK norėjo visiškos savo vandenų kontrolės, o ES pakrantės valstybės siekė išvengti skaudaus smūgio savo žuvininkystės pramonei.
