Aistė Leščinskaitė: viešųjų pirkimų pokyčiai karo ir nepaprastosios padėties akivaizdoje

Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Lietuva skubiai ėmėsi priemonių sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms išvengti saitų su šalimis agresorėmis bei tuo pačiu išvengti šių šalių finansavimo.
Aistė Leščinskaitė
Aistė Leščinskaitė / Bendrovės nuotr.

2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo bei Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pakeitimai.

Atitinkamai 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui, kuriuo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.

Šiuo metu į priešiškų valstybių sąrašą yra įtrauktos šios šalys: Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Ukrainos teritorijos dalys: aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos teritorijos, Moldovos Respublikos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos. Šis sąrašas bus taikomas kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat ir kitais Vyriausybės nustatytais panašiais atvejais.

Minėtų įstatymų pakeitimai sudarė galimybę perkančiajai organizacijai atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti minėtame priešiškų valstybių ir/ar teritorijų sąraše;

2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys minėtame priešiškų valstybių ir/ar teritorijų sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;

3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš sąraše nurodytų priešiškų valstybių ar teritorijų;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;

5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. perkančiosios organizacijos turi galimybę atmesti paraiškas ir pasiūlymus, kai jie atitinka bent vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, tačiau verta papildomai pažymėti, kad šios sąlygos galioja mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, vadinasi šiuo metu esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai šios sąlygos galioja iki 2022 m. balandžio 21 d., nebent nepaprastoji padėtis būtų pratęsta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis