Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 10 08 /13:25

Akademikai ir VPT skelbia pavojų: naujos mokyklinės programos perkamos įtartinu pirkimu

Kultūros istorikas Darius Kuolys paviešino, kaip Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldus Ugdymo plėtotės centras leidžia 7,8 mln. Eur ES lėšų. Už juos turėtų būti atnaujintos visos mokyklinės programos, tačiau jos paprasčiausiai perkamos vienu dideliu viešuoju pirkimu, kuriame įtartina viskas: nuo terminų, reikalavimų, sąlygų – iki skaidrumo. Viešai kilo akademinės bendruomenės pasipiktinimas, kad tai – suręsta „pasipelnymo schema“, nuo kurios iš esmės nukentės vaikų švietimas ir jų ateitis. Sukritikavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba – neatlaiko protingumo kriterijų ir reikalavimų.
Jurgita Petrauskienė
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

12 val. papildyta Viešųjų pirkimų tarnybos komentaru: ketina įsikišti.

13:23 val. papildyta Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus komentaru: pirkimas – skaidriausias būdas, o dabar dirbama tik su konsultantais.

Ugdymo plėtotės centras (UPC) gavo 7,8 milijono eurų ES lėšų „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimui ir diegimui“. Projekto tikslas – atnaujinti bendrojo ugdymo turinį ir užtikrinti veiksmingą jo diegimą.

Tai nulems, ko ateityje mokysis vaikai.

Tačiau D.Kuolį papiktino, kaip tai atliekama – savo komentarą paviešinęs socialiniame tinkle „Facebook“ jis sukėlė audringą diskusiją.

UPC paskelbė pirkimą, kuriuo perka bendrąsias programas ir reikalingą medžiagą moksleivių, nuo pirmokų iki dvyliktokų, ugdymui. Dar daugiau – pasiūlymams pateikti skirta mažiau nei mėnuo, tačiau pirkimas mokslininkams net nepristatytas, įtariama, kad jis parengtas vienam tiekėjui.

Vyriausybės atstovams ši situacija nežinoma – ministro patarėjai žadėjo pasidomėti plačiau.

„Švilpiu ir aš, stebėdamas ŠMM įslaptintus viešuosius pirkimus. Rugsėjo 20-ąją kartu su dar keliais istorikais gavau glaustą ministerijoje dirbančio kolegos elektroninį laišką: „Laba diena, siunčiu žiniai“. Ir nuorodą į rugsėjo 10-ąją tyliai tyliai paskelbtą „viešąjį pirkimą“, – dėsto D.Kuolys.

Dienraščio „15minučių” nuotr. /Mokiniai
Dienraščio „15minučių” nuotr. /Mokiniai

O pasiūlymams pateikti galutinis terminas – 2018 m. spalio 15 d. Tad mokslininkai, mokytojų grupės per 25 dienas turėjo susiburti, pateikti išsamius projektus, „kaip šios grupės sukurs naują bendrojo ugdymo turinį – nuo pirmos iki dvyliktos klasės, nuo dorinio, matematinio, kalbinio iki kūno kultūros ugdymo“.

Lygiai taip pat sparčiai būtų rengiamos naujos programos – kitąmet sausį turėtų būti parengti bendrųjų programų metmenys, o iki gegužės 31 d. – „programų projektai“.

Tokio pirkimo ir tokios avantiūristinės spartos Lietuvos švietimo istorijoje dar nėra buvę! Neteko girdėti, kad kurios kitos valstybės Švietimo ministerija pirktųvisą mokyklinio ugdymo turinį viešojo pirkimo būdu.

Juk kalba – apie esmių esmę: ko mokysime, kaip ugdysime Lietuvos vaikus, kokius pamatus savo tautos ateičiai dėsime? Dėl to laisva politinė bendruomenė viešai ir rimtai diskutuoja: visų pirma, sutaria dėl principų, bendrųjų tikslų, krypčių ir gairių, tada telkiasi kūrybingus protus gairėms išplėtoti ir įgyvendinti.

Bet čia pokolonijinė Lietuva, užmiršusi visas Sąjūdžio laikų viešo tarimosi pamokas. Jos biurokratai uždaruose kabinetuose žaidžia ne tik Europos Sąjungos, Lietuvos biudžeto milijonais, bet ir mūsų vaikų, mūsų visuomenės likimu“, – neslepia nusivylimo D.Kuolys.

Švietimo ir mokslo ministerija, paprašyta komentarų, informavo, kad UPC šiuo klausimu surengs spaudos konferenciją trečiadienį.

Apie tai nepranešė nė vienu pranešimu

D.Kuolys vardija kitus paradoksus: ŠMM nuolat komunikuoja apie smulkiausius nutikimus, susitikimus su mokytojais, tačiau apie vieną svarbiausių ministerijos projektų – nė vieno pranešimo spaudai.

Netgi premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas nebuvo susipažinęs su šiuo projektu – komentare D.Kuoliui atsakė, kad pasidomės: „Pažadu į tai pasigilinti. Beveik 8 mln. konkursas. Tai milžiniška suma. Neturi būti jokių abejonių ar šešėlių.“

D.Kuolys vardija toliau, kad toks projektas „reikšmingai nutylimas ir visuose iki šiol skelbtuose ministerijos planuojamų darbų dokumentuose“.

„Tačiau šiuose dokumentuose pranešami du keisti, vienas kitam prieštaraujantys, dalykai: „2018 m. atnaujinamos visų dalykų bendrojo ugdymo programos“, 2018 m. lapkritį „pradeda veikti 9 ekspertų grupės ugdymo turiniui atnaujinti, vyksta viešosios konsultacijos“! Ir kas su kuo lapkritį dėl naujo ugdymo turinio „viešai konsultuosis“ – spalį „pirkimo objektą“ įsigijęs „paslaugos teikėjas“ su „paslaugos pirkėju“?“ – klausė D.Kuolys.

Organizatorių nuotr./Darius Kuolys
Organizatorių nuotr./Darius Kuolys

Anot jo, staigmena toks pirkimas buvo ir jo kolegoms – apie jį nežinojo. Tačiau kai pasidomėjo, pateikė dar daugiau įtarimų.

„Tačiau pasidomėję „pirkimu“ išsamiau pranešė: ministerijos pakviesta „grupė“ mokslininkų jau nuo vasaros prie šio projekto dirba, tad konkuruoti nėra prasmės. O paskelbto „viešojo pirkimo“ sąlygose visiems likusiems kvaileliams pranešama: „pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“, – rašo D.Kuolys.

VPT pažėrė kritiką: neatlaiko protingumo kriterijai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė UPC pirkime skaičiuoja trūkumus vieną po kito – ji 15min patikino, kad VPT įsikiš ir nurodys juos taisyti, o jei UPC nereaguos – gali tekti nutraukti pirkimą.

Tačiau problema, anot jos, platesnė nei vien viešasis pirkimas – nesikalbama su akademikais ir galbūt čia viešojo pirkimo apskritai nereikėjo.

„Viešumoje iškelta problema yra platesnė – ne vien tik apie viešuosius pirkimus. Tai, matyt, yra valstybės požiūrio klausimas į išskirtinai svarbią sritį, apie vizijos turėjimą švietime, kur mes einame. Taip pat švietimo bendruomenės įtraukimas nuo praktikų iki akademikų – kur yra diskusija su visuomene apie tokius svarbius dalykus. Tad šią dalį turėtų komentuoti švietimo ekspertai“, – sako D.Vilytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diana Vilytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diana Vilytė

Anot jos, UPC galėjo nueiti visai kitu keliu ir neskelbti viešojo pirkimo – „išdiskutavę su visuomene ir švietimo bendruomene, kaip reikėtų atnaujinti tą turinį, galėjo patys įgyvendinti projektą: ne pirkti paslaugas išorėje, o sutelkti tam tikros srities ekspertus pas save, kad jie parengtų turinio atnaujinimą apmokant pagal darbo sutartis ar autorines sutartis“.

Vis tik pirkimas paskelbtas, ir jis blogas.

Pirmiausia, UPC šio pirkimo nebuvo įtraukusi į pirkimų planą, nors tą privalo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą padaryti iki kovo 15 d. Apie milijoninį pirkimą buvo pranešta rugpjūčio 24 dieną.

Toliau, geroji praktika prieš skelbiant didelės vertės pirkimą – paskelbti išankstines technines sąlygas. Tai taip pat nebuvo padaryta ir nerodo UPC noro pritraukti daugiau tiekėjų.

Tačiau pagrindiniai trūkumai – pačiuose pirkimo dokumentuose.

„Jei kalbame apie terminus, tai tarptautiniam pirkimui yra numatytos 35 dienos. Šiuo atveju yra 39 dienos. Formaliai reikalavimo tarsi laikomasi. Bet mes kalbame apie sudėtingą pirkimą ir apie protingumo principą. Viename iš kvalifikacinių reikalavimų reikalaujama surasti 16 ekspertų. Tai jei mes kalbame apie kokybę – ar įmanoma per tiek laiko surasti tiek ekspertų, kurie ne tik dalyvautų projekte, bet dar ir parengtų programą, kuri bus vertinama?“, – stebėjosi ir D.Vilytė.

Ji aiškina, kad užsienyje tokiems pirkimams paprastai viešai ruošiamasi vienerius – pusantrų metų, kad jis būtų sėkmingas.

„Tai yra ypač sudėtingas savo turiniu pirkimo objektas. Toks terminas, nors atitinka įstatymo nustatytą terminą, iš tikrųjų yra per trumpas – neišlaikytas protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes ir suma labai didelė, 8 mln. eurų, ir pirkimas tikrai labai sudėtingas“, – sako D.Vilytė.

Ji kritikuoja UPC parinktus kvalifikacinius reikalavimus – UPC negali nurodyti, kiek ir kokių specialistų jai reikia – turėtų nurodyti, kokias kompetencijas turėtų užtikrinti tiekėjas.

„UPC kiekvienoje dalyje nustato, kiek reikia turėti specialistų, 6, 16 ar 7. Šiuo atveju UPC turėtų nurodyti, kokių reikia kompetencijų, o tiekėjas ateidamas pasakytų: aš šitą darbą padarysiu su 3, su 5 ar su 15 specialistų. Tai jo pasirinkimas, su kiek specialistų jis gali įgyvendinti tą projektą, bet ne perkančiosios organizacijos, kuri iškart užkoduoja, kiek specialistų reikia turėti“, – sako D.Vilytė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Diana Vilytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Diana Vilytė

Kliuvo ir reikalavimams specialistams – jie itin subjektyvūs.

„Kriterijus, pvz., turėti filosofijos krypties daktaro kvalifikacinį laipsnį ir tyrimų patirties etikos srityje. Kaip tai bus vertinama? Jei vienas asmuo turės patirties metus, o kitas 10 metų– čia vėlgi įsiveda subjektyvumo kriterijų. Ir tokių reikalavimų yra daugiau“, – sako D.Vilytė.

VPT vadovė pabrėžė, kad net ir kokybės vertinimo kriterijai nėra aiškūs – kaip bus atrinktas laimėtojas, nors Lietuvos aukščiausio teismo išaiškinime nurodyta pareiga kriterijus aprašyti tiksliai ir detaliai.

„Taip, tikrai įsikišime dėl terminų, ir dėl kvalifikacinių reikalavimų, ir dėl ekonominio naudingumo kriterijų. Surašysime pastebėjimus ir rekomenduosime taisyti pirkimo sąlygas, ilginti terminą, keisti kvalifikacinius reikalavimus“, – sako D.Vilytė.

Reikalavimuose – specialistų dešimtys

UPC rengiamo konkurso reikalavimuose nurodoma, kad pirkimas skaidomas į 8 dalis, kurias atskirai galėtų laimėti netgi nesusiję tiekėjai.

Visais atvejais vienas tiekėjas ruoštų bendrąsias programas ir lydinčią medžiagą pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Keliamas reikalavimas – specialistų skaičiai, kurių kvalifikacija persidengianti (pvz., turėti daktaro laipsnį tam tikroje srityje, ir turėti patirties vykdant tam tikrą veiklą, būti dirbus mokytoju ar pan.) – surinkti tiek siauros srities specialistų per trumpą laiką iš tiesų gali būti sudėtinga:

  • Dorinio ugdymo – 6 specialistai (filosofijos, edukologijos, psichologijos, teologijos daktarai ir vienas mokytojas).

  • Kalbinio ugdymo – 19 specialistų su aukštuoju išsilavinimu, pagal įvardytas sritis, tarp jų 3–5 metus dirbę mokytojais.

  • Matematinio ugdymo – 12 specialistų (tarp jų bent 4 daktarai, skirtingų klasių mokytojai, 10 specialistų turi turėti patirtį rengiant šios srities mokymo priemones).

  • Socialinio ugdymo – 9 specialistai (4 daktarai, 5 mokytojai, 4 specialistai turi turėti patirties rengiant srities mokymo priemones).

  • Gamtamokslinio ugdymo – 11 specialistų (4 daktarai, 7 mokytojai).

  • Meninio ugdymo – 11 specialistų (1 daktaras, 10 skirtingų sričių mokytojų).

  • Technologinio ugdymo – 11 specialistų (2 daktarai, 10 mokytojų, 4 specialistai turi išmanyti technologijų dalyko didaktiką, o 6 – turėti patirties rengiant metodinę medžiagą.)

  • Kūno kultūros ir sveikatos ugdymo – 5 specialistai (2 daktarai, 3 mokytojai, 3 specialistai turi būti rengę metodinę medžiagą).

    123RF.com nuotr./Mokykloje
    123RF.com nuotr./Mokykloje

Kad konkurencijos pirkime nebus įtarti leidžia 9 puslapiuose išrašyti reikalavimai, kokį išsilavinimą ir patirtį turėtų turėti konkretūs specialistai.

Mokslininkai neslepia pasipiktinimo

„ŠMM institucijos jau seniai pasidarė viešųjų pirkimų kontoromis – perka „konkurso“ būdu valstybinių brandos egzaminų užduotis, tyrimų vykdymą, analizes, o dabar ir ugdymo turinio kūrimą ir diegimą... Kas atsakys už taip gauto „produkto“ kokybę? Tikrai nežinau panašios „praktikos“ pavyzdžių kitose šalyse. Gal Lietuva yra išskirtinė šalis“, – stebėjosi matematikos mokslų daktaras Algirdas Zabulionis.

Vilniaus universiteto habil. dr. profesorė Vilija Targamadzė pasidalino netgi pirkimo sąlygų analize, kurioje išskirtos 6 problemos: kokybinio vertinimo kriterijai nesuderinami su privalomais dokumentais, pirkimo dokumentų skirtingose vietose reikalavimai ir vertinimo principai skiriasi, sąvokos skiriasi, ŠMM tebevyksta diskusijos dėl ugdymo pakopų apimties, o čia jau jos apibrėžtos, neapibrėžtos 8 ugdymo sričių proporcijos, o terminai – nerealūs. Ji atvirai klausė: „kokia bus kokybė?“

„Nestebina, kad pati švietimo ministrė kyštelėjo ranką į viešųjų pirkimų kišenę. Stebina nenutrūkstama ŠMM lesyklų ir kromelių veikla nuo nepriklausomybės atkūrimo iki dabar. Tai uždara kasta, kuriai nesvarbu, kuri partija valdžioje. Kodėl ji tokia gyvybinga? Todėl, kad ranką į valstybės kišenę kaišioja platus ratas vadinamų „švietimiečių“. Kuo daugiau reformų – tuo daugiau pinigų“, – rašo Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas.

Žurnalistas Rytas Staselis tikino, jog susidaro įspūdis, kad visi dokumentai „kažkieno parengti dar iki konkurso paskelbimo“.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija

15min jau ne kartą aprašė įtartinas praktikas, kaip ŠMM pavaldžios institucijos perka itin brangius mokymus, „populiarinimą“, ar mokymų turinį, o ES lėšos dalinamos „saviems“ be konkurencijos.

„Apie mokytojų galimybes prisijungti prie ugdymo turinio atnaujinimo paklausiau per matematikos ir informacinių technologijų (informatikos) mokytojų metodinę dieną. Ugdymo plėtotės centro atstovai atsakė, kad yra paskelbti viešieji pirkimai. Tai ir man, ir mano kolegoms buvo labai netikėta. Iš kitą dieną gauto elektroninio laiško ir telefoninio skambučio supratau, kad grupės jau suformuotos. Tai kam tada kvailinti žmones ir skelbti viešuosius pirkimus, kai viskas jau nuspręsta iš anksto?“ – pyko KTU dėstytoja Renata Burbaitė.

„Man pasiūlė dalyvauti projektą šitam konkursui rašanti kažkokia statybų firma“, – dalijosi „Facebook“ naudotoja Virga.

Netrūko ir kitų epitetų: „siaubas“, „gal čia mokytojams skirti pradingę milijonai“, „nušvilpta ministrė“, „pinigų švaistymas“ ir kt.

Raimondas Kuodis: o kur ŠMM bazinės kompetencijos?

Ekonomistas Raimondas Kuodis į paviešintą informaciją sureagavo viešu klausimu – o kur ŠMM darbuotojų bazinės kompetencijos?

Jis pasidalino dar vienu absurdišku lėšų naudojimu – ŠMM už ES pinigus prognozuos, kiek ir kokių mokytojų reikės.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

„Dar kolegos atkreipė dėmesį, kad ŠMM už ES pinigus prognozuos... mokytojų poreikį. Nors jau yra tokių prognozių. Na kiek galima tratint/įsisavint bapkes už savo bazines kompetencijas, ŠeMalMinai? Ar atsiras kas Seime, kam ne dzin? Baikit, nemanau“, – pyko R.Kuodis.

Ministerija: tai tik konsultacinė grupė

Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus 15min atsiųstame komentare teigiama, kad jos prašymu Ugdymo plėtotės centras peržiūri ir atnaujina ugdymo turinį. „Jau anksčiau buvo atliktos viešosios konsultacijos su interesų grupėmis dėl jo sudedamųjų dalių: ugdymo programų, mokymo priemonių, mokytojų rengimo, mokinių pasiekimų vertinimo kaitos. Dabar, išsiaiškinus lūkesčius, siūlymus, pradedami konkretūs programų atnaujinimo darbai“, – skelbia ministerija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius

Viešieji pirkimai pasirinkti todėl, kad tai „yra viešiausias ir skaidriausias būdas pirkti paslaugas valstybėje“.

Bendra pirkimo suma yra ne daugiau kaip 1,3 mln. eurų, potencialūs paslaugos teikėjai turi pasiūlyti ne mažiau kaip 84 ekspertus, rengsiančius programas, paslaugos atlikimo trukmė – 22 mėn, teigiama viceministro komentare.

Be to, programų rengimo paslaugos pirkimas nėra išimtis, programas ir anksčiau atnaujindavo darbo grupės, kurių paslaugos būdavo perkamos viešojo pirkimo būdu, skelbia ministerija. 2016 m. atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą irgi rengė samdyta darbo grupė, į jos sudėtį įėjo ir dr.Darius Kuolys.

„Minima nuo vasaros dirbanti darbo grupė nerengia programų, jų funkcija – konsultacinė, patariamoji, ji koordinuoja visą ugdymo turinio atnaujinimą pradedant mokymo programomis ir baigiant mokinių vertinimu. Jos nariams nėra mokama už dalyvavimą grupės veikloje. Ekspertų grupės perkamos būtent dalykiniam turiniui“, – teigia viceministras.

Jis papildo, kad projektas buvo suplanuotas prieš kelerius metus dėliojant visą naujojo ES finansavimo periodo 2014-2020 m. veiklą ir ES lėšomis finansuojamas veiklas. Taip pat kelis kartus jis buvo pristatytas ir ES projektų valdymo komitete ir priežiūros komitete. Tačiau nuo to laiko projekto turinys keitėsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs