Pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“, tekstilės įmonė „Linas“, šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ – net trys iš 25 listinguojamų bendrovių šiemet paskelbė apie ketinimą trauktis iš „Nasdaq Vilnius“ biržos ir nebesiūlyti savo akcijų viešai. Visos jos biržoje savo akcijas listingavo nuo 1993–1997 metų.
Įmonės viešai nekomentuoja savo apsisprendimo motyvų, tik „Snaigės“ vadovas Mindaugas Sologubas, vasarį lakoniškai paaiškino, kad esant dabartinei akcininkų struktūrai akcijomis prekiauti viešai nėra naudinga. „Snaigė“ yra netiesiogiai valdoma Rusijos grupės „Polair“.
Tiesa, „Snaigei“ atsisveikinti su birža, regis, nepavyks. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybai nustačius, kad siūloma 0,25 euro akcijų supirkimo kaina yra neteisinga ir pareikalavus ją pakeisti, „Snaigė“ apsigalvoja ir pareiškė ketinanti biržoje likti.
Nepaisant to, kad „Snaigė“ iš akcijų biržos bent artimiausiu metu nesitrauks, lietuviškų bendrovių sąrašas per 20 metų gerokai aptirpo.
Daugiausia lietuviškų bendrovių Vilniaus biržos sąraše buvo po masinės privatizacijos. 1998 metais biržoje buvo kotiruojamos net 62 įmonės, tačiau jau po 6 metų, 2004 metais, jų liko tik 42.
Praėjus dar 17 metų Baltijos vertybinių popierių biržos oficialiajame ir papildome sąraše lietuviškų bendrovių – jau tik 25 (iš kurių net 4 priklauso tai pačiai „Invaldos“ grupei). Net jei įskaičiuosime biržoje sukurtą augančioms bendrovėms skirtą „First North“ rinką, kurioje taikomi mažesni reikalavimai negu tradicinėje biržoje, skaičius tepaaugs iki 28 įmonių.
-
Kas į akcijų biržą galėtų žengti po „Ignitis grupės“: tarp valstybės įmonių bent šešios kandidatės
-
Analizė: investuojančiųjų skaičius išaugo du kartus, aktyvesni buvo ir užsienio investuotojai
-
Panevėžio „Linas“ ketina trauktis iš biržos
-
Baltijos biržose užfiksuotas dešimtmečio likvidumo rekordas
-
„Swedbank“: šalies gyventojų aktyvumas biržose − rekordinis
-
„Aruodas.lt“, „Autoplius.lt“ ir kitus skelbimų portalus valdanti įmonė žengs į Londono biržą
-
„Snaigė“ ketina atšaukti sprendimą trauktis iš biržos
Daugiau nei per 20 metų iš biržos pasitraukė tokie žinomi vardai, kaip „Klaipėdos baldai“, „Lifosa“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), „Stumbras“, „Limarko laivininkystės kompanija“, „Kauno tiekimas“, „Sanitas“, „Vilniaus degtinė“, „Gubernija“ ir daugelis kitų.
Tad pastaruosius 20 metų daugiau įmonių delistingavo savo akcijas negu liko kotiruotis biržoje ar į ją atėjo, o investuotojams pasirinkimas mažėjo.
Išskirtiniai akcijų rinkai buvo tik 2020-ieji, kai į biržą žengė energetikos milžinė „Ignitis grupė“, įvykdžiusi didžiausią IPO Baltijos šalyse ir pritraukusi 450 mln. eurų.
Vis dėlto tokie atvejai, kaip „Ignitis grupės“ IPO – vienetiniai. Įprastai dažniau tenka išgirsti apie bendrovių pasitraukimus iš Vilniaus „Nasdaq“ biržos negu naujus IPO. Kodėl?
Kodėl lietuviškų bendrovių mažėja?
Ekspertai pastebi, kad įmones iš biržos linkę patraukti strateginiai investuotojai, sukaupę savo rankose didžiąją dalį akcijų – „Snaigę“ netiesiogiai valdanti „Polair“ turi 91 proc. akcijų, užsienio investuotojai iš biržos išsivedė ir lietuviškas alaus daryklas, pasitraukė Dariui Mockui priklausantis alkoholio gamintojas „Stumbras“, „Achemos“ valdoma KLASCO ir kiti.
SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis mano, kad pastaruoju metu iš biržos daugiausia traukiasi bendrovės, kurių akcijos nelikvidžios, verslo plėtros galimybės ribotos ir jos neturi poreikio pritraukti papildomo kapitalo.
„Tam tikru metu jos veikiausiai nusprendžia, kad išlaidos, kurias patiria dėl papildomų finansinės atskaitomybės reikalavimų, neatsiperka“, – 15min komentavo E.Petrulis.
Finansų analitikų asociacijos valdybos narys Mindaugas Vaičiulis pritaria, kad akcijų biržoje įmonei verta būti, kai trūksta lėšų – ji planuoja plėtrą, nori prisitraukti lėšų per akcijas ar obligacijas.
Akcijų listingavimas suteikia ir daugiau viešumo, žinomumo, teigiamos įtakos reputacijai, patikimumo, nes apie biržos įmones dažniau rašo žiniasklaida, rimčiau vertina verslo partneriai.
Sprendimas nenustebino
Vertindami naujausius įmonių sprendimus trauktis iš biržos ekspertai sutaria, kad biržai tai turės ribotą poveikį dėl nedidelio šių įmonių akcijų likvidumo.
Pasak E.Petrulio, įmonių svarba biržai matuojama pagal keletą rodiklių: sandorių skaičių ir akcijų prekybos apyvartą. Per pastaruosius metus šių trijų bendrovių akcijų prekybos apyvarta siekė nuo 100 tūkst. iki kiek daugiau negu 300 tūkst. eurų.
„Akcijų rinkos standartais tai labai nedidelės sumos. Bendra apyvarta sudarė 635 tūkst. eurų, arba 0,2 proc. Baltijos šalių biržos apyvartos. Sprendimas trauktis iš biržos, turint omenyje šiuos skaičius, nebuvo netikėtas“, – mano E.Petrulis.
Per pastaruosius metus šių trijų bendrovių akcijų prekybos apyvarta siekė nuo 100 tūkst. iki kiek daugiau negu 300 tūkst. eurų.
Auditorė, Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė papildo, kad iš trijų besitraukiančių bendrovių, aktyviausiai prekiauta AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis, kurių apyvarta 2020 m. siekė 209 tūkst. eurų, tuo tarpu AB „Linas“ – 47,6 tūkst. eurų, AB „Snaigė“ – 45,7 tūkst. eurų.
Finansų analitikų asociacijos valdybos nario M.Vaičiulio taip pat nenustebino „Žemaitijos pieno“ ir „Snaigės“ planai trauktis iš biržos, nes šios įmonės buvo žinomos dėl nesutarimų su smulkiais investuotojais.
Pasak jo, kontroliuojančio akcininko ir smulkių investuotojų nuomonių skirtumai gali kilti dėl įvairių priežasčių – nepakankamo smulkiųjų investuotojų atstovavimo, pelno dalybų, sandorių su susijusiomis šalimis, dalyvavimo valdyme (ar įsileidžia į valdymą nekontroliuojančių akcininkų atstovus), skaidrumo.
„Žemaitijos pienas“ legendinis, dažnai nesutariantis su smulkiaisiais investuotojais. Tokiu atveju arba randa sutarimą, pakeičia praktikas ir prisitaiko prie investuotojų lūkesčių, visi dirba ir uždirba, arba jei nesutarimai užsitęsę, visai logiška nesikankinti nemylimoje santuokoje“, – mano M.Vaičiulis.
„Žemaitijos pienas“ legendinis, dažnai nesutariantis su smulkiaisiais investuotojais.
Tuo tarpu S.Pranckėnaitė minėtų įmonių pasitraukimą 15min įvertino netgi teigiamai.
„Džiaugiuosi, kad „Nasdaq Baltic“ biržos sąrašas pradėjo valytis ir kad tos bendrovės, kurios per ilgą laiką nepajuto pakankamai naudos iš viešumo, griežtesnės priežiūros ir skaičiuoja, kad jų akcijų likvidumas ir kaina biržoje nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, pasitraukia. Svarbu ne kiekybė, o kokybė“, – įsitikinusi S.Pranckėnaitė.
Pasak jos, šis procesas rinkos buvo prognozuotas ir įvertintas kiekvienos iš besitraukiančių bendrovių akcijų kainoje, nes paskelbus apie planus delistinguotis nebuvo didesnių pokyčių, išskyrus, kai Lietuvos bankas atmetė AB „Snaigė“ pasiūlytą per mažą supirkimo kainą.
Ekspertai primena, kad „Žemaitijos pienas“ jau anksčiau norėjo delistinguoti savo akcijas, tačiau nesutarė su smulkiaisiais investuotojais dėl kainos. Dabar tokioje pat situacijoje atsidūrė ir „Snaigė“. Nepradžiugino smulkiųjų akcininkų ir „Lino“ pasiūlymas.
„Manome, jog „Lino“ akcijų kaina, kurią ketina siūlyti pagrindinis akcininkas – pasityčiojimas iš biržos“, – tvirtino S.Pranckėnaitė.
Vis dėlto nors šių kelių įmonių pasitraukimai ir nepadarys didelės įtakos, tendencija, kad lietuviškų įmonių įvairovė Vilniaus akcijų biržoje mažėja, akivaizdi. Kodėl vertybinių popierių biržos iki šiol Lietuvos verslas taip ir nepamilo?
„Esminė problema – per sekli rinka“
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis 15min tvirtino, kad Vilniaus „Nasdaq“ birža, kaip institucija, yra viena moderniausių pasaulyje, bet esminė problema, kodėl lietuviškos bendrovės nežengia į akcijų biržą – sekli rinka, mažai stambių investuotojų.
Pasak jo, tarp lietuviškų privačių įmonių nėra madinga eiti ieškoti investicijų per biržą, nes ir šansų gauti finansavimą nėra daug. Be to, reikia paruošti įmonę, atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus, viešai komunikuoti.
„Taip susiklostė, kad iš privačių įmonių neturime daug tokio dydžio, kad galėtų kotiruotis. O jei yra tokių, kai ateina į biržą, tikisi pasikelti vertę, susirinkti investicijas, bet kai to nepadaro, išeina. Kodėl nepadaro? Nėra rimtų, stiprių žaidėjų, kurie investuotų“, – mano A.Romanovskis.
Jis palygino, kad Lietuvoje mokesčius už dividendus, gautus už akcijas, sumoka tik keli tūkstančiai gyventojų per metus.
„Žinome, kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet nežinome, kaip investuoti į akcijas. „Nasdaq“ padaro puikų produktą, bet visi bijo juo pasinaudoti“, – pastebi LVK prezidentas.
M.Vaičiulis priduria, kad priežasčių, kodėl naujos įmonės nežengia į akcijų biržą – ne viena, tačiau sutinka, kad tai lemia ir nepakankamas kapitalo rinkos išsivystymas.
Žinome, kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet nežinome, kaip investuoti į akcijas
„Yra daug bendrovių, kurios plečiasi už Lietuvos ribų, bet gauna finansavimą iš bankų, per obligacijas ir joms užtenka. Kita priežastis, nepakankamas rinkos išsivystymas, vištos ir kiaušinio klausimas – ir žmonės nesupranta, kaip investuoti, tik keli procentai investuoja, be to, yra bendrovių, kurioms nepatrauklu ateiti Lietuvoje į biržą“, – teigė jis.
E.Petrulis pritaria, kad iš dalies tai, kad į biržą nežengia daugiau įmonių, lemia ir ekonomikos struktūra – didelės kapitalizacijos bendrovių Baltijos šalyse nėra tiek jau daug, o mažesnės galbūt eiti į biržą nesiryžta, nes joms tai nepraminti takai.
„Kita situacija, su kuria susiduria Baltijos šalių birža, yra santykinai maža investuotojų bazė. Tai daro įtaką brangesniam IPO procesui, kai įmonė vykdo pirminį viešą akcijų siūlymą. Tarptautinius investuotojus atbaido ir tai, kad Lietuva pagal akcijų indeksus sudarančios bendrovės MSCI klasifikaciją priskiriama mažesnį potencialą turinčių šalių kategorijai, nors pagal ekonominį išsivystymą galėtų patekti prie išsivysčiusių rinkų. Tačiau problema yra ta, kad minėtų indeksų sudarymas priklauso nuo rinkos dydžio ir likvidumo, todėl tam tikra prasme patenkama į užburtą ratą“, – aiškina E.Petrulis.
Net ir lietuviškos įmonės dairosi į Londoną
O jeigu žinomas Lietuvos verslas ir pradeda kalbas apie galimą IPO, jo žvilgsnis dažnai krypsta ne į Vilniaus vertybinių popierių biržą, bet į Londono, Nyderlandų ar Varšuvos.
Birželio pradžioje įmonė „Baltic Classifieds Group“, valdanti tokius skelbimų portalus Lietuvoje, kaip Aruodas.lt ir Autoplius.lt, atskleidė planus žengti į Londono vertybinių popierių biržą. „Baltic Classifieds Group“ įmonės, kurią valdo britų investicinė grupė „Apax Partners“, vadovas Justinas Šimkus 15min sakė, kad pirminis viešas akcijų pasiūlymas (IPO) gali įvykti dar šiemet.
Jis atskleidė, kad Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje IPO neplanuojamas.
Neoficialiu Lietuvos vienaragiu vadinamos „Tesonet“ vadovas Tomas Okmanas yra užsiminę apie IPO Nyderlanduose.
„Esame maža ir Europos masteliu periferinė šalis – jeigu verslas yra išaugęs, tarptautinis, tokiu atveju kitose šalyse gali pritraukti didesnių Europos investuotojų dėmesį. Jei užtenka sumos, kurią pajėgi Baltijos ir Skandinavijos rinka suteikti, tai savo šalies birža yra pakankama vieta“, – mano M.Vaičiulis.
Jis pridūrė, kad potencialūs tam tikrų segmentų investuotojai – elektroninės prekybos, internetinio verslo – susitelkę didesniuose Europos centruose.
M.Vaičiuliui pritaria ir E.Petrulis, atkreipęs dėmesį, kad įmonių sprendimą rinktis kitų šalių biržas lemia maža investuotojų bazė – kai kurios įmonės yra tiesiog per didelės mūsų kapitalo rinkai (tiek institucinių, tiek mažmeninių), todėl pasitelkiami ir užsienio investuotojai, o norint būti arčiau jų, akcijų platinimas kitose biržose yra natūralus žingsnis.
Mūsų biržos seklumo niekas kitas neišspręs tik aktyvus valstybės vaidmuo pasiūlant savo įmones į akcijų rinką.
Tiesa, ekspertai atkreipia dėmesį, kad dairytis į kitų šalių biržas ne visuomet apsimoka. Pasak M.Vaičiulio, į vietinę biržą atėjusi lietuviška bendrovė sulauks nuolatinio žiniasklaidos dėmesio, tuo tarpu kitoje šalyje ne tik brangesni pasirengimo kaštai, bet ir reikės daugiau investuoti į pradinį pasireklamavimą, skirti daugiau laiko ir dėmesio bendravimui su investuotojais.
Pavyzdžiui, „Ignitis grupei“, išplatinusiai akcijas ir Baltijos, ir Londono vertybinių popierių biržoje, ekspertų nuomone, žengti į pastarąją ne visai apsimokėjo.
„Jei būtų tik Vilniaus vertybinių popierių biržoje, nemanau, kad „Ignitis grupė“ būtų sulaukusi mažesnio užsienio investuotojų dėmesio“, – mano M.Vaičiulis.
E.Petrulis papildo, kad „Ignitis grupės“ IPO metu vietinėje rinkoje buvo išplatinta maždaug apie trečdalį visų akcijų, o likusi dalis – Londone. SEB banko žiniomis, nemaža dalis akcijų iš Londono biržos buvo pervesta į Baltijos šalių biržą.
Vienintelis receptas – valstybinės įmonės
Diskusijos, jog reikia gyvinti akcijų biržą, tęsiasi jau 20 metų, tačiau A.Romanovskis įsitikinęs, kad čia esminis yra valstybės vaidmuo – arba į biržą žengs valstybinės įmonės, arba Lietuva ir liks tokioje pačioje situacijoje, kaip dabar.
A.Romanovskis primena, kad Varšuvos vertybinių popierių biržą pasauline padarė tik aktyvūs Lenkijos valstybės veiksmai, kurie balansavo ant teisėtumo ribos – pavyzdžiui, investuoti vietinėje biržoje privertė pensijų fondus.
Ekspertai pavyzdžiu rodo Estiją, kuri atvedusi daugiau valstybės ir savivaldybės įmonių į biržą negu Lietuva. M.Vaičiulis primena, kad Estijoje didelis postūmis buvo Talino uosto atėjimas į biržą – tai viena aktyviausiai prekiaujamų įmonių, kotiruojami ir „Talino vandenys“.
Kažkas turi pradėti diktuoti madas. Arba valstybės žemkasė ateis, iškas ir prasidės judėjimas, arba viskas liks, kaip dabar.
„Pažiūrėkite, kiek biržoje kotiruojama Lietuvos valstybinių įmonių – išties tik „Klaipėdos nafta“ ir „Ignitis grupė“. Yra stiprių valstybinių įmonių, kurios galėtų kotiruotis ir gauti papildomų pajamų, o gyventojai gautų papildomą skaidrumą, nes tokioms įmonėms reikalavimai didesni. Į tokias įmones būtų pritraukti stambūs investuotojai, kurių dabar nėra. Mūsų biržos seklumo niekas kitas neišspręs tik aktyvus valstybės vaidmuo pasiūlant savo įmones į akcijų rinką“, – įsitikinęs A.Romanovskis.
„Kažkas turi pradėti diktuoti madas. Arba valstybės žemkasė ateis, iškas ir prasidės judėjimas, arba viskas liks, kaip dabar“, – pridūrė jis.
M.Vaičiulis pataria iš pradžių biržoje pasiūlyti didesnę dalį akcijų tokių įmonių, kaip „Amber Grid“, „Litgrid“, kurios biržoje yra, bet listinguoja labai mažą dalį akcijų ir yra nelikvidžios. Tada jau galima atvesti į biržą ir kitas valstybines įmones.
„Reikia, kad įmonei reikėtų apčiuopiamų lėšų – šiandieninės kainos yra pakankamai geros, nebijotų viešumo ir tada laikas eiti į biržą. Jei tokių arba stabilių, ar augančių bendrovių, ateitų 10 per artimiausius 5 metus, birža taptų reikšmingai gyvesnė“, – mano finansų analitikas.
Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas 15min taip pat minėjo, kad valstybės apsisprendimas pritraukti papildomo akcinio kapitalo valstybės valdomų įmonių veiklai ir plėtrai, duotų didžiausią ir greičiausią postūmį vietinės kapitalo rinkos vystymuisi, o ir nauda būtų visapusiška – tiek valstybei, tiek bendrovėms, tiek vertybinių popierių rinkai.
O, kaip didžiausią sėkmės istoriją, visi pašnekovai mini akcijas biržoje pradėjusią listinguoti „Ignitis grupę“.
„Ignitis grupės“ akcijų platinimas pritraukė ne tik 450 mln. eurų į bendrovę, bet taip pat paskatino daugelio vietinių pensijų fondų bei kitų tarptautinių institucinių investuotojų susidomėjimą mūsų rinka (pvz., Norvegijos gerovės fondas, investuodamas į „Ignitis grupę“, dar labiau padidino savo investicinį portfelį Baltijos šalių akcijų rinkoje). Baltijos biržų 2021 m. akcijų prekyboje apie 20 proc. sudaro prekyba „Ignitis grupė“ akcijomis", – lygina S.Malinauskas.
„Praėjusiais metais įvykęs „Ignitis grupės“ viešas akcijų platinimas atperka visus pasitraukimus“, – įsitikinusi ir D.Pranckėnaitė.
Kaip 15min jau rašė, ekspertų nuomone, investuotojams būtų įdomios daugiau nei 40–50 mln. eurų vertos bendrovės – tokių įmonių, kurios galėtų žengti į biržą yra bent 6: „Lietuvos geležinkeliai“ (1,094 mlrd. eurų), Valstybinių miškų urėdija (296 mln. eurų), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (290 mln. eurų), „Epso-G“ (180 mln. eurų), Lietuvos oro uostai (119 mln. eurų), Kelių priežiūra (86,5 mln. eurų), „Lietuvos paštas“ – 42 mln. eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Kas į akcijų biržą galėtų žengti po „Ignitis grupės“: tarp valstybės įmonių bent šešios kandidatės
S.Pranckėnaitės nuomone, kad birža plėstųsi, turėtų vykti du lygiagretūs procesai: stiprėti Baltijos biržos sąrašas ir daugėti investuotojų, ypač smulkiųjų. 2020-uosius ji vadina lūžio metais.
„Jais padvigubėjo investuojančių fizinių asmenų skaičius kaip ir jų atliktų sandorių vertė bei į Baltijos biržą žengė stipri ir išsigryninusi savo ambicijas ir tikslus bendrovė AB „Ignitis grupė“, kuri vos per tris metų mėnesius sugeneravo 7 proc. biržos suminę apyvartą“, – lygino S.Pranckėnaitė.
Trūksta tik vieno – daugiau įmonių. Tokią užduotį sau išsikėlusi ir dabartinė Vyriausybė, tai numačiusi savo programoje. Rinka atidžiai stebės, ar neliks ir šįkart skambios deklaracijos tik popieriuje.
