Netgi jei pensijų fondai kasmet prarastų po 2,5 proc. savo turto vertės, kaupti juose – vis tiek racionalesnis sprendimas, nei pasikliauti vien „Sodra“, rodo oficialios pensijų skaičiuoklės skaičiavimai.
Tokie patys rezultatai gaunami nepriklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, amžiaus, stažo ar sukauptos sumos – visais atvejais išėjus į pensiją galutinė gaunama suma tampa didesnė. Tuo tarpu jei pensijų fondai gautų teigiamą grąžą – senatvės pensija būtų dar gerokai didesnė, rodo skaičiuoklė.
Vienintelis būdas senatvėje „pralošti“ – jei anksčiau pasirinktas kaupimo būdas be papildomai pervedamų 2 proc. nuo atlyginimo ir valstybės paskatos (2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio), o pensijų fondai dirbtų į „minusą“.
Tačiau „nepralošimas“ kainuoja – prie pensijos tenka prisidėti nuosavomis lėšomis, atskaitomomis iš atlyginimo.
Pagal augimą pirmauja senatvės pensija
Pastarojo dešimtmečio rezultatai tarsi rodytų priešingas tendencijas.
Šiuo metu visi Lietuvoje veikiantys pensijų fondai per metus vidutiniškai gauna 3 proc. investicijų grąžą – taip buvo pastaruosius 10 metų, rodo Lietuvos banko duomenys.
Tačiau vartotojų kainos, arba infliacija, per dešimtmetį neatsiliko – vidutiniškai augo po 2,86 proc. kasmet.
Vidutinė „Sodros“ mokama senatvės pensija šiuo atveju yra čempionė. 2007 m. II ketv. ji vidutiniškai tesiekė 167,12 euro, o šiemet II ketv. jau buvo 273,94 euro – vidutinis metinis senatvės pensijos prieaugis per dešimtmetį siekė 5,07 proc.
Senatvės pensijos tempai netgi gerokai lenkė šalies ekonomiką – per dešimtmetį nominalus BVP Lietuvoje didėjo 3,26 proc. kasmet.
Pensijų fondų grąža ir „Sodros“ pensijų augimas nėra visiškai tapatus. „Sodros“ pensiją lemia politiniai sprendimai, yra numatytos pensijų lubos, pensijos nėra tapačios įmokoms – jos priklausomos nuo surenkamų įmokų. O pensijų fondai kaupia turtą, kurio vertė svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkose.
Ministerija: skaičiuoklė teisinga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įspėja, kad skaičiuoklės rezultatai yra tik orientacinio pobūdžio, tačiau paaiškina, kad nauji pensijų kaupėjai tiesiog į fondus gauna didesnį tarifą nei sumažėja pervedimai į „Sodrą“ – skirtumas kone trigubas.
„Jei asmuo yra pasirinkęs dalyvauti su trijų šaltinių įmoka, jo „Sodros“ pensija mažėja tik dėl „Sodros“ įmokos dalies (šiuo metu – 2 proc.), o likusi įmokos dalis (2 proc. atlyginimo ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio) „Sodros“ pensijos nemažina, o tik ją papildo“, – sako SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Buškutė.
Kitaip tariant, vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo į pensijų fondą gauna 6 proc. jo atlyginimo, o socialinio draudimo pensija mažėja tik 2 proc. Nuo 2020 m., jei teisės aktai nesikeis, pervedimai į pensijų fondus jau sieks 7,5 proc. atlyginimo, o „Sodros“ įmokos dalis bus mažinama 3,5 proc.
„Taigi, teigiamą galutinį rezultatą net ir esant neigiamai grąžai lemia ir faktas, kad bendrasis pervedamų lėšų tarifas yra didesnis negu tas tarifas, dėl kurio mažėja socialinio draudimo pensija“, – paaiškina I.Buškutė.
Ji akcentuoja, jei asmuo pasirinko kaupimą anksčiau ir nesirinko papildomai prie pensijos prisidėti 2 proc. nuo atlyginimo, jie rizikuoja „nusvilti“.
„Jei asmuo dalyvauja tik su „Sodros“ įmokos dalimi, jo kaupiamosios įmokos tarifas yra lygus pensijos mažinimo tarifui. Todėl šiems asmenims neigiamo rezultato tikimybė yra didesnė negu dalyvaujant su trijų šaltinių įmoka“, – sako I.Buškutė.
O tokių pensijų fondų dalyvių yra gana daug – 685 tūkst., kai iš viso pensijų fonduose kaupia 1,28 milijono žmonių, rodo „Sodros“ duomenys. Dalis pensijų fondų dalyvių, maždaug 30 proc., pastaruoju metu apskritai neperveda jokių įmokų, kadangi Lietuvoje pajamų negauna – jie nekaupia senatvės pensijos nei „Sodroje“, nei pensijų fonduose.
Rodo, kas buvo suplanuota
„Skaičiuoklė neatrodo blogai. Kai kurios prielaidos diskutuotinos, galima diskutuoti dėl metodologijos, bet apskritai tai būtų begalinės diskusijos. Skaičiuoklė tinkamai skaičiuoja pagal tas prielaidas, kurios numatytos“, – teigia Lietuvos finansų rinkų instituto direktorius Marijus Kalesinskas.
Anot jo, vienintelis dalykas, kurio gali neįvertinti skaičiuoklė – tai, kad „Sodros“ pensija paskui atlyginimus gali didėti sparčiau, nei finansų rinkų, į kurias investuoja pensijų fondai, grąža. Tačiau tokia perspektyva, anot jo, yra labiau nepamatuota viltis, nei racionalus lūkestis.
„Vyksta ginčai, kad čia neįvertinamas galimas „Sodros“ pensijos augimas, kurio labai tikisi kai kurie valstybinės pensijos šalininkai. Daroma prielaida, kad Lietuvos ekonomikos augimo potencialas yra gerokai didesnis nei visur kitur pasaulyje. Tačiau likus vien prie valstybinės pensijos nebėra jokio rizikos išskaidymo ir viskas statoma ant vienos kortos. Tai daug rizikingiau, turint omenyje, kas vyksta su Lietuvos demografija ir kaip tai paveiks viešuosius finansus“, – svarsto M.Kalesinskas.
Jis aiškina, kad „Sodros“ pensija galiausiai priklausys nuo dirbančiųjų skaičiaus ir jų našumo – tačiau neįžvelgia, kad čia situacija taisytųsi.
„Mažėjant dirbančiųjų tikėtis, kad jų atlyginimai taip smarkiai augs, kad kompensuos demografinius netekimus ir suneš daugiau įmokų į biudžetą – yra labai drąsu ir optimistiška. Dabartinės Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus ir prognozės tokio optimizmo neįkvepia“, – sako M.Kalesinskas.
Jis tikina, kad šalia valstybinės pensijos investavimas į pasaulio ekonomiką leidžia būsimiems pensininkams išskaidyti riziką ir skaičiuoklė tą atspindi.
„Valstybės subsidija tikrai yra labai reikšminga ir reikia pastebėti, kad ji reikšmingiausia tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Kaip bebūtų paradoksalu, rinktis papildomą kaupimą pensijų fonduose labiausiai apsimoka mažiausią atlyginimą gaunantiems, nors jiems yra sunkiausia skirti tuos 2 papildomus procentus iš savo apmokestinamųjų pajamų“, – sako M.Kalesinskas.
Tačiau dideles pajamas gaunantieji, anot jo, gauna naudą iš kitos pusės – jei atlyginimo prieaugis „Sodros“ pensijos nebepadidina, įmokos į pensijų fondus didėja proporcingai pajamoms.
„Uždirbantiems gerokai didesnius už vidutinį atlyginimus subsidijos efektas yra menkesnis. Bet nesant „Sodros“ lubų jie patiria neteisybę – mokėdami didesnes įmokas negali tikėtis didesnės pensijos iš „Sodros“. Pensijų kaupimas fonde šiek tiek atkuria teisingumą, nors aišku, dar daugiau teisingumo būtų, jei būtų taikomos lubos ir „Sodros“ įmokoms, ir mokamoms pensijoms, arba nebūtų taikomos niekam“, – sako M.Kalesinskas.
R.Kuodis: jei subsidijuoji, tokia ir nauda
Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis skeptiškai vertina tokius skaičiavimus.
„Galima pastebėti vieną dalyką – jei valstybė jums moka subsidijas, tai jums apsimoka dalyvauti antroje pakopoje. Tačiau, kaip ne kartą esu sakęs, negyvi daiktai nieko nemoka – visos subsidijos mokamos iš mūsų pačių kišenės. Tai yra sugalvota iliuzija, saviapgaulė, ir jau vien dėl to ta skaičiuoklė, sakyčiau, yra nerimta“, – teigia R.Kuodis.
Jis piktinasi, kad „pensijų fondų šalininkai iš viso ignoruoja „Sodros“ grąžą“ gyventojams.
„Tai yra neteisybė. Išeina, jei „Sodra“ grąžos lyg ir neturi, atlyginimai tarytum neaugs, našumas ateityje neaugs, dėl to „Sodros“ grąžos nebus – tada pensijų fondai santykinai gražiau atrodo. Čia toks ne visai brandžios visuomenės požymis, kai patys pensijų fondų atstovai susigalvoja sau lengvą užduotį, kurią po to lengviau įvykdyti. Jie stengiasi įrodyti, kad jų grąža, atmetus visus komisinius, aplenkia infliaciją – tik tiek“, – sako R.Kuodis.
Jis patikina, kad šalyje trūksta suvokimo pensijų fondų klausimu.
Pasaulyje daugiau jaunimo
M.Kalesinskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvai aktualios demografinės problemos niekaip neatsispindi pasaulyje – čia gyventojų skaičius tik auga ir daugiausia yra jaunų žmonių.
„Vienodi demografiniai procesai nevyksta vienu metu visuose regionuose. Pensijų fondų lėšų investavimas kaip tik ir leidžia išnaudoti skirtingas demografines tendencijas. O be to, ne tik jaunų gyventojų skaičius lems ateities ekonominę gerovę ir finansinio turto vertę – šalia to vyksta darbo našumo augimas, atsiranda robotizacija. Tad mažėjant gimstamumui darbo našumas gali tapti sprendimu, kuris pakeis svertus į teigiamą pusę“, – sako M.Kalesinskas.
Pasaulio banko duomenimis, 26 proc. pasaulio populiacijos sudaro asmenys iki 14 metų, o vyresni nei 65 metai – 8,5 proc.
Tuo tarpu Lietuvoje vaikai iki 14 metų sudaro 14,7 proc. šalies populiacijos, o vyresni nei 65 metų – 18,8 proc.
