Anot eksperto, vertinant, ar COVID-19 laikytinas draudžiamuoju įvykiu, reikia atsižvelgti į du dalykus. Visų pirma, draudimo sutartys skiriasi draudimo apsaugos pobūdžiu, todėl kiekvieną jų reikia vertinti individualiai ir galima brėžti tik pačias bendriausias gaires. Be to, skiriasi ir draudimo pobūdis – pavyzdžiui, vienaip pandemija traktuojama civilinės atsakomybės draudimo, kitaip – sveikatos draudimo sutartyse.
„Draudimo sutartys gali apimti įvairias sritis – keliones, sveikatą, įmonių ar fizinių asmenų civilinę atsakomybę, taip pat ir finansinių rizikų draudimą. Vienais atvejais COVID-19 gali tapti force majeure aplinkybe, dėl ko draudimo apsauga bus netaikoma, kitais atvejais draudimo apsauga turėtų galioti net jei įvykis yra susijęs su pandemija. Draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams bei jų klientams parengėme bendras gaires, apimančias skirtingo pobūdžio sutartis ir svarbiausius iškylančius klausimus", – sako T. Kontautas, pateikiantis dažniausiai pasitaikančias draudimo situacijas ir galimus jų sprendimus.
Kelionių draudimas
Situacija: apdraustieji yra išvykę į užsienį ir negali grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą (pavyzdžiui, paskelbiamas karantinas ir draudžiama išvykti iš šalies). Dėl šios priežasties apdraustasis patiria apgyvendinimo, kelionės bilietų keitimo, gydymosi ir kitas išlaidas.
Aktualūs klausimai: ar kelionių draudimas dengia gydymo išlaidas, patirtas Europos Sąjungoje ir už jos ribų dėl koronaviruso (pavyzdžiui, tyrimų ir stacionaraus gydymosi išlaidas)? Kokios išlaidos būtų dengiamos, negalint grįžti į gyvenamosios vietos valstybę dėl koronaviruso (pavyzdžiui, viešbučio, naujų bilietų įsigijimo, vaistų)?
Atsakymas: kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, kokio platumo draudimo apsauga įsigyta (ar apima grįžimo kaštus), nedraudžiamųjų įvykių bei nedraudžiamųjų objektų sąraše numatytus atvejus. Kaip išimtis gali būti numatytos pandemijos ir epidemijos, dėl ko apsauga taip pat nebūtų taikoma. Taip pat svarbus ir draudimo sutarties sudarymo momentas. Užsienio praktikoje atsiranda aiškinimų, kad koronaviruso poveikis tam tikrose teritorijose jau yra atsitikimas, kuris įvyko, todėl nuo jo negali būti draudžiamasi.
Sveikatos draudimas
Situacija: apdraustieji reiškia norą išsitirti dėl koronaviruso savanoriškai ir tikisi su tuo susijusių išlaidų kompensavimo iš draudimo bendrovės.
Aktualūs klausimai: ar sveikatos draudimas apmokės išlaidas, jeigu apdraustasis savanoriškai norėtų pasidaryti tyrimą dėl koronaviruso? Ar sveikatos draudimas dengtų išlaidas, patirtas dėl gydymosi nuo koronaviruso (pavyzdžiui, išlaidas medikamentams, specialiajai priežiūrai)?
Atsakymas: draudimo taisyklės dažnu atveju numato, jog nedraudžiamasis įvykis yra sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl pandemijų. Tad tyrimų kaštai, siekiant nustatyti galimą susirgimo atvejį, turėtų būti dengiami, o gydymosi išlaidos ne.
Įmonės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
Situacija: dėl įmonės darbuotojų neatsargių veiksmų koronavirusu užkrečiami tretieji asmenys (pavyzdžiui, per gaminamą produkciją ar kontaktą bendraujant su kitais trečiaisiais asmenimis).
Aktualūs klausimai: ar būtų dengiami trečiųjų asmenų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išaiškėjus, jog trečiasis asmuo užsikrėtė koronavirusu dėl konkrečios įmonės veiksmų ar jos teikiamos produkcijos?
Atsakymas: apsauga galiotų, tačiau reikėtų individualiai vertinti ar įmonės veiksmai nėra tyčiniai bei aplaidžiai pažeidžiantys valstybės institucijų duotus nurodymus.
Įmonės vadovų civilinės atsakomybės draudimas
Situacija: įmonės vadovas (-ai) nevykdo ar netinkamai vykdo valstybės institucijų pavestus nurodymus, dėl to gaunamos baudos ir reiškiamos pretenzijos įmonės vadovui dėl patirtų nuostolių.
Aktualūs klausimai: kokia apimtimi galiotų vadovų civilinės atsakomybės draudimas, gavus pretenzijas dėl įmonei ar trečiosioms šalims padarytų nuostolių, susijusių su sprendimais, priimtais dėl koronaviruso sukeltos padėties įmonėje, atlyginimo? Ar būtų dengiamos valstybės skiriamos baudos? Ar būtų dengiamos teisinės išlaidos, ginantis nuo pareikštų reikalavimų, susijusių su pretenzijomis dėl koronaviruso?
Atsakymas: pandemija, kaip aplinkybė, įprastai draudimo taisyklėse nebūna numatyta kaip išimtis, todėl draudimo apsauga turėtų galioti. Tačiau individualiai reikėtų vertinti, ar vadovo veiksmai nebuvo tyčiniai, siekiant sukelti žalą, taip pat ar vadovo veiksmai galėtų būti prilyginami dideliam neatsargumui. Pastaraisiais atvejais draudimo apsauga negaliotų.
Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas
Situacija: dėl to, kad įmonė neužtikrina saugios darbo aplinkos ar neorganizuoja darbo nuotoliniu būdu, įmonės darbuotojai užsikrečia koronavirusu vieni nuo kitų.
Aktualūs klausimai: ar darbdavio civilinės atsakomybės draudimas dengs darbuotojų pretenzijas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo neužtikrinta saugi darbo aplinka ir įmonės viduje buvo platinamas koronavirusas?
Atsakymas: įprastai ligos nėra draudimo objektas (objektu dažniausiai yra nelaimingi atsitikimai).
Verslo nutrūkimo draudimas
Situacija: įmonė negali vykdyti įprastos veiklos dėl priimtų valstybės institucijų sprendimų, susijusių su koronavirusu, ir dėl to patiria prastovas bei kitus nuostolius.
Aktualūs klausimai: ar verslo nutrūkimo draudimas dengs įmonės patirtus nuostolius dėl koronaviruso?
Atsakymas: įprastai draudžiamasis įvykis yra siejamas su fizinės žalos padarymu įmonės turtui (pavyzdžiui – gaisro atveju), todėl greičiausiai toks įvykis nebūtų draudžiamasis.
Renginių draudimas
Situacija: renginiai atšaukiami dėl koronaviruso, todėl bilietus įsigiję asmenys prašo grąžinti bilietams išleistus pinigus.
Aktualūs klausimai: ar renginio atšaukimas dėl valstybės institucijų sprendimo yra draudžiamasis įvykis?
Atsakymas: valstybės institucijų priimami sprendimai ir dėl to kilusi žala dažnu atveju yra nedraudžiamasis įvykis.
Kredito draudimas
Situacija: skolininkas neatsiskaito už pristatytas prekes, remdamasis koronavirusu, kaip force majeure aplinkybe.
Aktualūs klausimai: ar kredito draudimas dengtų apdraustojo patirtus nuostolius, koronavirusą pripažinus force majeure aplinkybe?
Atsakymas: ne, tačiau reikia įvertinti, ar pirkėjo neatsiskaitymas yra tikrai nulemtas force majeure aplinkybių.
