Tarnyba praėjusių metų pabaigoje atliko brangių medicinos priemonių efektyvumo ir našumo analizę. Nagrinėta 2016 m. situacija.
„Nustatyta, kad iš viso Lietuvoje tuomet buvo apie 1 309 brangių medicinos priemonių: pozitronų emisijos tomografų, linijinių greitintuvų, magnetinio rezonanso tomografų, angiografų, kompiuterinių tomografų, gama kamerų, mamografų, diagnostinių rentgeno ir diagnostinių ultragarsinių prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Didžiąją dalį (85 %) turimų aparatų sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarsinės priemonės“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Daugelis naudojamų brangių medicinos priemonių, tarnybos teigimu, yra pernelyg senos (daugiau nei 10 metų) ir santykinai per mažai naudojama naujų priemonių (0–5 metų). Tai, kaip rašoma pranešime, ypač būdinga tendencija, kalbant apie rentgeno aparatus – beveik pusė jų yra senesni nei 10 m. Taip pat ši problema būdinga ir kitų rūšių Lietuvoje naudojamoms brangioms medicinos priemonėms, pvz., angiografams (33 %), gama kameroms (25 %), mamografams (24 %), diagnostinėms ultragarsinėms priemonėms (24 %) bei kompiuteriniams tomografams (23 %).
„Vis didesnį dėmesį skiriant medicinos priemonių saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei, pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kai akivaizdžiai skiriamas prioritetas senų medicinos priemonių atnaujinimui, o ne naujų plėtrai“, – teigia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Nors pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių Lietuva lenkia daugelį kaimyninių šalių, tačiau jų naudojimo efektyvumo rodiklis, tai yra atliktų tyrimų skaičius per metus, anot tyrėjų, yra vienas žemiausių Europoje. Nepakankamas brangių medicinos priemonių galimybių išnaudojimas, tai yra mažas atliekamų tyrimų skaičius, ypač būdingas pozitronų emisijos tomografams (100 %).
„Ši tendencija taip pat būdinga kompiuteriniams tomografams (81 %), diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms (92 %) bei diagnostinėms ultragarso priemonėms (54 %), – teigiama pranešime.
– Tačiau esama ir teigiamų pokyčių – 50 % mamografų buvo naudojami dideliu intensyvumu, taip pat atsirado ir dideliu intensyvumu naudojamų magnetinio rezonanso tomografų, augo ir angiografų, naudojamų vidutiniu intensyvumu, skaičius (42 %).“
Pasak Akreditavimo tarnybos vadovės, yra būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų padidintos medicinos priemonių potencialios naudojimo intensyvumo galimybės, siekiant vidutinio ar didelio naudojimo intensyvumo.
„Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą ir neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos ženklios investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis. Mūsų atliktos analizės tiesiogiai naudojamos svarstant esamą situaciją Lietuvoje dėl brangių medicinos priemonių poreikio, racionalaus planavimo bei įsigijimo“, – teigia N.Ribokienė.
