Valstybė netenka 20 milijardų eurų
Nors valstybė cigaretes apmokestinusi akcizo mokesčiu, iš šio mokesčio surenkamos lėšos (2021 metais – beveik 295 mln. eurų) nė iš tolo nekompensuoja rūkymo kainos. Sodros darbo vietos skaičiuoklė rodo, kad nuo vidutinio darbo užmokesčio (1 752 EUR antrąjį 2022 m. ketvirtį) valstybė gauna 683 EUR per mėnesį darbo mokesčių. JAV Sveikatos departamento daryta studija rodo, kad rūkymas iš vieno žmogaus vidutiniškai atima 10 metų gyvenimo.
Jeigu darytume prielaidą, kad žmogus rūkyti pradėjo anksti ir visus šiuos prarastus dešimt metų galėjo dirbti, valstybė per šį laikotarpį iš vieno tokio žmogaus netenka 81 961 EUR darbo mokesčių pavidalu. Jeigu darome prielaidą, kad iš viso privačiame sektoriuje reguliariai rūko apie 253,7 tūkst. asmenų, kiekvieno tokio asmens gyvenimo trukmė sutrumpėja 10 metų ir asmuo visus šiuos 10 metų galėjo dirbti (pradėjo rūkyti anksti), valstybės netekimai dėl negautų darbo mokesčių per 10 metų siektų 20,8 mlrd. EUR.
Kol kas vieninteliame rūkymo žalą mūsų valstybei vertinusiame moksliniame darbe „Rūkymo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai skaičiuoja, kad rūkymo sukuriama ekonominė našta Lietuvai 2013 m. siekė apie 1 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. infliacija Lietuvoje smarkiai išaugo, galima daryti prielaidą, kad ši suma šiuo metu jau gerokai viršija 1 mlrd. EUR per metus.
Šio tyrimo autorė teigia, kad 2013 m. (naujesnių duomenų tyrėjai negavo) rūkymo sukeltų ligų gydymui Lietuvoje buvo skirta apie 3,3 proc. visų lėšų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Žinant, kad kardinalaus rūkančiųjų kiekio sumažėjimo Lietuvoje nebuvo, galima laikytis prielaidos, kad išlaidų dalis rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išliko panaši. 2021 m. PSDF išlaidos gydymui buvo 2,46 mlrd. eurų. Tad rūkymo sukeltų ligų gydymas praėjusiais metais kainavo apie 81 mln. eurų.
Akivaizdu: skaičiai rodo, kad tabako suvartojimas Lietuvoje lieka aukštas. Nepaisant kylančių kainų ir akcizų, žmonės toliau rūko. Tai lemia ir aukštą sergamumą kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligomis, ir, žinoma, papildomas išlaidas gyventojų gydymui, prarandamas pajamas verslui ir valstybei.
Rūkymo apimtys auga
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), remdamasis Statistikos departamentu, nurodo, kad 2021 m. Lietuvoje fiksuotas tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, suvartojimo padidėjimas 9 procentais.
Pernai vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai surūkydavo 1 050 cigarečių, tai – aukščiausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Abu minimi rodikliai leidžia teigti, kad, nepaisant kylančių akcizų ir aukštos infliacijos, Lietuvos gyventojų lojalumas tabako gaminiams nemažėja.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, akcizo surinkimas už cigaretes išaugo 1,9 procento. Žinoma, šis skaičius apima tik legaliai parduodamas cigaretes ir neatspindi kontrabanda atgabenamos rūkalų dalies. Atskirai VMI skelbia, jog akcizo surinkimas už prekybą kaitinamojo
tabako gaminiais per metus išaugo 24,9 proc., o už prekybą elektroninių cigarečių skysčiu sumažėjo 44,4 procentais.
Ligų dinamika nieko gero nežada
Statistika fiksuoja ir su rūkymu susijusius sveikatos padarinius, kurių dinamika ir faktiniai rezultatai nieko gero nežada. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiau nei dešimtadalis visuomenės sirgo kraujotakos sistemos ligomis – 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 10 625 susirgimų. Dar blogesnė situacija dėl kvėpavimo sistemos ligų – jomis sirgo penktadalis arba 19 886 tūkst. iš 100 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai yra tiesiogiai susiję ir su rūkymu bei rūkymo padariniais – daugybė mokslinių ir institucijų skelbiamų šaltinių nurodo, kad cigarečių dūmuose esančios medžiagos yra vienas pagrindinių vėžinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligų faktorių.
2021 m. kraujotakos sistemos ligų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje buvo 2,2 karto didesnis nei prieš dešimtmetį. Ši dinamika taip pat puikiai iliustruoja problemos mastą.
Stabiliai aukštas cigarečių vartojimas, tikėtina, yra vienas esminių faktorių, kuris paaiškina, kodėl sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje labai žema, ją lyginant su kitomis ES valstybėmis.
ES statistikos departamento „Eurostat“ duomenys rodo, kad sveiko gyvenimo trukmė 2020 m. Lietuvoje siekė 56,8 metų – pagal šį rodiklį 2020 m. buvome treti nuo apačios visoje ES ir lenkėme tik Slovakiją bei Latviją. Palyginimui – sveiko gyvenimo trukmės vidurkis visoje ES siekė 64 metus, o pirmaujančioje Švedijoje – 72,7 metų.
Tikriausiai ne sutapimas yra tai, kad Švedijoje rūkančių tradicines cigaretes yra mažiausiai iš visų ES valstybių – anot „Eurostat“, tik 6,4 procento. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nikotino (nepainioti su cigaretėmis!) vartojimas šioje šalyje yra panašus, kaip ir kitose ES valstybėse – apie 25 procentus. Už cigaretes Švedijoje yra gerokai populiaresnis „snus“ tabakas, kišamas už lūpos – jį vartoja 22 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.
Į rūkymo problemos sprendimą progresyviai žvelgiančios valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Kanada, siekdamos sumažinti cigarečių vartojimo nulemtą krūvį ir išvengiamas išlaidas sveikatos apsaugos sistemai, imasi aktyvių veiksmų. Rūkantiesiems, kurie nori mesti, tose valstybėse siūloma sisteminga pagalba. O nesugebantiems cigarečių atsisakyti medikai gali pasiūlyti mažiau žalingus cigarečių pakaitalus.
Kaip mažinti nuostolius?
Akivaizdu: rūkymo kaina valstybei milžiniška, pagal ekonomikos patiriamus nuostolius ją galime lyginti su energijos krizės, kurią išgyvename, kaštais. Tačiau jei energijos kainų šuolį sprendžiame aukščiausiu lygiu ir kasdien ieškome sprendimų, tai su rūkymo sukeltais nuostoliais susitaikome.
Viena labiausiai matomų priežasčių, su kuria netikėtai teko susidurti ir rengiant šį komentarą – neturime aiškios, detalios, mokslu ir tyrimais pagrįstos situacijos analizės, apžvelgiančios rūkymo žalą. Pakankamai duomenų, kurie būtų aktualūs ir kuriais remdamiesi galėtume tiksliai apskaičiuoti rūkymo žalą valstybei, nėra. Paskutinis ir vienintelis tyrimas šiuo klausimu atliktas prieš beveik 10-metį. Skirtingų institucijų pateikiama statistika dažnai prieštarauja viena kitai arba nėra pakankama. Tai trukdo įvertinti ar su rūkymu, ekonomine ir socialine prasme, Lietuva tvarkosi, juolab, ar tai daroma efektyviai.
Sprendimas akivaizdus – tam, kad ateityje galėtume vertinti ar rūkymo kaina Lietuvoje sumažėjo, privalome sistemingai rinkti duomenis. Ne kažkada, o šiandien. Jei negalime išsamiai įvertinti esamos situacijos, to nepadarysime ir ateityje.
Kol kas užtikrintai galima pasakyti tik tiek, kad dabartiniai sprendimai, taikomi kovai su rūkymu, nepasiteisino, o naujų, netradicinių (ne tik drausti ir didinti akcizus) idėjų ir sprendimų, kurie padėtų numatytų tikslų
siekimui, nėra siūloma – NTAKD negali pasigirti, kad pavyks pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltus tikslus sumažinti rūkymą 30 procentų nuo 2010 iki 2025 metų. Panašu, kad rūkančiųjų mažėjimas sieks tik 18 procentų. Šiame kontekste itin keistai atrodo ir ambicijos iki 2035 metų rūkančiųjų skaičių sumažinti perpus einant tuo pačiu išmintu, savo neefektyvumą jau parodžiusiu keliu.
Todėl turime nelaukti ir ieškoti būdų mažinti rūkymo sukeliamą žalą sveikatai, verslui, galiausiai visai valstybei. Čia praverstų ir mobilizavimosi valdyti energetikos krizę patirtis – turime taikyti visus sprendimus, kurie mažina patiriamus nuostolius.
