- Aleksis Cipras pristatė naują reformų planą
- Analitikai jį vadina dar griežtesniu už ankstesnį
- Graikai nepyksta – referendumas skirtas tik jausmams išreikšti, jie žinojo, kad taupyti reikės ir toliau
- Štai lentelė kada, kam ir kiek pinigų turi atiduoti Graikija:
Here are all the key dates for Greece http://t.co/n1OPoqtM4m pic.twitter.com/uyuLEXOBbF
— World Economic Forum (@Davos) July 10, 2015
Papildyta liepos 11 dieną, 1 val. 30 min. Graikijos premjeras Aleksis Cipras parlamentui pristatė reformų planą. Tai yra planas, kuris leis pamiršti apie „Grexit“, sakė jis.
Debatai Graikijoje dar tik prasidėjo, balsavimas gali užtrukti.
Papildyta 17.18 val. Tuo metu atsistatydinęs finansų ministras Janis Varufakis pareiškė, kad nedalyvaus penktadienio balsavime dėl reformų plano.
Ketvirtadienį žurnalistams jis sakė, kad Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble nori, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos.
Jis žurnalistams sakė, kad lengvo problemos sprendimo nėra ir sunku prognozuoti, kuo visa tai baigsis okeanews.fr.
Papildyta 17.09 val. Graikijos žiniasklaida praneša, kad opozicija palaimino A.Cipro reformų planą. Tuo metu penki valdančiosios „Syriza“ nariai pareiškė, kad jau geriau drachma nei taupymas.
Greek main opposition authorises Tsipras to reach deal with creditors http://t.co/srHfPGnXoX pic.twitter.com/XhRZYOltNN
— Kathimerini English (@ekathimerini) July 10, 2015
Papildyta 17.08 val. „Open Europe“: jeigu nepavyks Graikijos išlaikyti euro zonoje, jai prireiks 33 mlrd. eurų pereiti prie kitos valiutos.
Apie 1,84 mlrd. eurų pasiektų Graikiją iš Didžiosios Britanijos, ir tai tikrai nepatiktų euroskeptikams prieš referendumą dėl ES.
Papildyta 16.34 val. „Reuters“ praneša, kad pirmadienį ECB spręs dėl likvidumo paskolų bankams. „Moody's“ teigimu, Graikijos bankuose pinigai gali baigtis jau sekmadienį. Kita reitingų agentūra – „Fitch“ – mano, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos vis dar yra tikėtinas.
Papildyta 15.49 val. Socialdemokratas Gediminas Kirkilas 15min.lt sakė, kad pagal dabartinį paramos planą Lietuvai balsuoti dėl finansinės paramos skyrimo Graikijai nereikės – užteks bendro politinio pritarimo.
Tuo metu šalys, kurių pinigai bus skiriami Graikijai, pavyzdžiui, Vokietija, šį klausimą turės spręsti parlamente.
Anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad Lietuvos pritarimo reikėtų tuo atveju, jeigu paramos būtų prašoma iš Europos stabilumo mechanizmo.
Štai kaip ketvirtadienį atrodė Vokietijos ambasados Londone pastatas.
Last night at German Embassy in London we sent the message to Angela Merkel that @George_Osborne @David_Cameron won't pic.twitter.com/Y0WjjHpCOh
— JubileeDebtCampaign (@dropthedebt) July 10, 2015
Papildyta 15.34 val. Latvijos premjerė Laimdota Straujuma sakė, kad Latvijos parlamentas turės balsuoti dėl naujo pagalbos paketo Graikijai. Tai būtų pirmas kartas, kai Latvija dalyvautų svarstyme dėl pagalbos skyrimo, nes pirmojo ir antrojo pagalbos paketo skyrimo metu Latvija dar nebuvo įsivedusi euro.
Man bus labai sunku įtikinti parlamentą. Ir parlamentui bus sunku už tai balsuoti, nes latvio pensija yra smarkiai mažesnė nei graiko, – sakė Latvijos premjerė.
„Man bus labai sunku įtikinti parlamentą. Ir parlamentui bus sunku už tai balsuoti, nes latvio pensija yra smarkiai mažesnė nei graiko. Todėl turbūt galite nesunkiai atspėti, kaip jums latviai atsakytų į klausimą, ar norite padėti Graikijai“, – Latvijos ministrę pirmininkę cituoja „The Guardian“.
Pasak jos, panašus pasipriešinimas būtų ir Lietuvoje bei Estijoje, nes visos trys Baltijos šalys krizės metu smarkiai taupė.
„Humanitarinė pagalba būtų visai kitas reikalas. Jeigu pinigų reikėtų ligoninėms, vaistams, latviai padėtų“, – sakė jis.
Papildyta 15.05 val. Jeigu kartais pritrūktų pinigų.
Graikų reformų plane numatyta padidinti pelno mokestį įmonėms nuo 26 iki 28 proc. Jeigu to nepakaks, bus svarstoma apie mokesčio padidinimą dar procentu iki 29 proc.
Jeigu reikės, ketinama už mažesnes nei 12 tūkst. eurų pajamas iš nuomos mokesčio imti ne 11 proc., o 15 proc. mokestį. Už pajamas, viršijančias 12 tūkst. eurų, mokestis gali būti padidintas nuo 33 iki 35 proc.
Papildyta 14.14 val. „The Guardian“ pakalbino kelis graikus – jie pasakojo esantys patenkinti referendumo rezultatais, nepaisant to, kad taupyti Graikija bus priversta. Referendumas, pasak jų, buvo tik būdas jausmams išreikšti, o lengvo gyvenimo po jo niekas ir nesitikėjo.
Tiesa, pensininkai penktadienio rytą surengė protestą prieš naują taupymo planą.
„The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry'is Elliottas rašo, kad diržų veržimosi politika, kurią Graikija jau išbandė ne kartą, ir vėl neduos rezultatų.
Jis Graikiją vadina Sizifu, niekaip negalinčiu užstumti akmens ant kalvos.
O A.Cipras tik užrūstino dievus, šiuo atveju – ECB, EK, TVF ir kitas 18 euro zonos narių. Penki mėnesiai spyriojimosi Graikijai dabar kainuos dar brangiau, rašo jis.
Papildyta 14.47 val. „Royal Bank of Scotland“ sugrupavo euro grupės šalis pagal tai, ar jos mato Graikiją euro zonoje, ar ne. RBS analitikai mano, kad sutarimas šeštadienį yra galimas.
Mood has turned: After Athens has submitted proposals, support for #Greece has gained strength. RBS sees deal likely. pic.twitter.com/FUL5LqNQAO
— Holger Zschaepitz (@Schuldensuehner) July 10, 2015
VISĄ GRAIKŲ PASIŪLYMĄ KREDITORIAMS ANGLŲ KALBA GALITE RASTI ČIA.
A.Cipras dabar palaikymo naujam reformų planui ieško parlamente. O naujasis planas, kaip rašo politico.eu, yra griežtesnis nei tas, kurį Atėnai kreditoriams siūlė prieš referendumą.
Daug graikų dabar gūžčioja pečiais – kodėl A.Cipras ragino juos balsuoti „ne“ sekmadienio referendume? Jame žmonės nubalsavo prieš kreditorių reikalavimus.
Jeigu parlamentas palaimins reformų planą, Atėnai galės siekti dar vieno paramos paketo. Tai yra paskutinis Graikijos šansas nebankrutuoti.
A.Cipro planas Graikijai suteikė viltį gauti 53 mlrd. eurų paramos paketą, kuris turėtų padėti reformuoti ekonomiką ir pradėti ūkiui augti.
Vyriausybės pažiūras atspindintis „Avgi“ penktadienį apie reformos planą rašo kaip apie sunkų, pagimdytą krizės. Užsiminta apie skolos nurašymą, į kurį Vokietija ir kitos euro zonos valstybės žiūri skeptiškai. Graikijos skola dabar sudaro 180 proc. BVP, rašo politico.eu.
Planą penktadienio popietę aptars TVF vadovė Christine Lagarde, ECB prezidentas Mario Draghi, Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Eurogrupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas.
Pateiktas paskutinę minutę
Naujausias paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino vidurnaktį Briuselio (penktadienį 1 val. Graikijos ir Lietuvos laiku), yra labai panašus į pasiūlymą, kurį praeitą mėnesį pateikė Graikijos tarptautiniai skolintojai prieš nutrūkstant deryboms. Kol kas nebuvo jokių komentarų, ar šis pasiūlymas yra pakankamas, kad Atėnams būtų suteikta nauja pagalba.
„Graikų pasiūlymas apima šalies finansinių poreikių patenkinimą trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketą, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.
Ilgai besitęsiančiai Graikijos skolų krizei pasiekus apogėjų, šalis praeitą mėnesį buvo priversta uždaryti bankus, paralyžiuodama ekonomiką. Tuo tarpu draudimas pervesti pinigus iš šalies faktiškai blokavo įvairių prekių, pradedant maisto produktais, baigiant vaistais, importą.
Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį, parą prieš visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimą, kuriame tikriausiai spręsis Graikijos narystės euro zonoje ir netgi pačioje Bendrijoje klausimas.
Šis viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei po to, kai graikai triuškinamai atmetė oficialiųjų tarptautinių skolintojų – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pateikto vėliausio finansinės pagalbos sąlygas, numatančias tolesnį mokesčių didinimą ir valstybės biudžeto išlaidų karpymą.
Ilgai besitęsiančiai Graikijos skolų krizei pasiekus apogėjų, šalis praeitą mėnesį buvo priversta uždaryti bankus, paralyžiuodama ekonomiką. Tuo tarpu draudimas pervesti pinigus iš šalies faktiškai blokavo įvairių prekių, pradedant maisto produktais, baigiant vaistais, importą.
Penktadienį Graikijos parlamento bus prašoma suteikti įgaliojimus premjerui Aleksiui Ciprui ir kitiems aukšto rango pareigūnams vesti naujas derybas vėliausio pasiūlymo pagrindu, pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.
Premjeras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, visiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.
13 puslapių planas
Graikijos kairioji vyriausybė atėjo į valdžią sausį žadėdama užbaigti jau ne vienerius metus pagal ankstesnių finansinio gelbėjimo paketų sąlygas vykdomą griežto taupymo politiką. Tačiau savo naujuose pasiūlymuose ji sutinka su skolintojų reikalavimais vengti skatinti žmonės anksčiau laiko išeiti į pensiją ir siekti, kad pensininkai mokėtų didesnius sveikatos draudimo įnašus.
Taip pat turėtų būti padidinti mokesčiai laivybos sektoriui, pelno ir prabangos mokesčiai; žadama energingai kovoti su mokesčių vengimu, sakoma 13 puslapių dokumente, kurį Atėnai pateikė anksti penktadienį.
Graikija taip pat pasižadėjo, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto, bus parduotos paskutinės vyriausybei likusios telekomunikacijų milžinės OTE akcijos, o Pirėjo ir Salonikų uostai bus privatizuoti ne vėliau negu spalį.
Užuot atšaukusi 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visoms saloms, kaip reikalavo skolintojai, vyriausybė nurodė kol kas panaikinsianti tą lengvatą tik turtingiausioms ir daugiausiai turistų pritraukiančioms saloms.
Vis dėlto Atėnai perspėjo, kad biudžeto pajamų pertekliaus uždaviniai, dėl kurių jau anksčiau buvo susitarta su skolintojai, turės būti peržiūrėti dėl blogėjančios ekonomikos padėties. Graikija anksčiau buvo sutikusi siekti, kad šiemet biudžeto pajamų perviršis siektų 1 proc., 2016 metais – 2 proc., o 2017 metais – 3 proc. BVP.
Užuot atšaukusi 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visoms saloms, kaip reikalavo skolintojai, vyriausybė nurodė kol kas panaikinsianti tą lengvatą tik turtingiausioms ir daugiausiai turistų pritraukiančioms saloms.
Kreditoriai taip pat reikalavo sumažinti išlaidas kariuomenei 400 mln. eurų, bet Atėnai sutinka nurėžti tik 100 mln. eurų šiais metais ir 200 mln. eurų – kitais.
