„Mes turime taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės“ mokesčių reformos klaidas. Įvesti progresinius mokesčius“, – tai žadėdama į 2012 metų Seimo rinkimus ėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Tai žadėdama buvo išrinkta. Tačiau pažadų vykdyti nė neketina.
Nepalanki politinė situacija
Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriose numatomas šio mokesčio progresyvumas.
Įstatymo autoriai – Algirdas Butkevičius, Juozas Olekas ir Algirdas Sysas – tokias pataisas registravo dar praėjusios Seimo kadencijos metu.
Premjeras turi labai rimtą pasiteisinimą, – sakė politologas Algis Krupavičius.
Tačiau po rinkimų, regis, bent jau premjeras ėmė ir persigalvojo. Pirmadienį jis pareiškė, kad šiuo metu nėra galimybių Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius.
Tiesa ta, kad ekonomika nuo pernai iš esmės pasikeitė labai nedaug. Pažadų premjerui įgyvendinti neleidžia politiniai partneriai, o ne pasikeitusi ekonomikos situacija.
„Premjeras turi labai rimtą pasiteisinimą – tai, kad valdžioje jie yra kartu su trimis kitomis partijomis, kurių požiūriai į progresinius mokesčius yra skirtingi“, – 15min.lt sakė politologas Algis Krupavičius.
Jo teigimu, Darbo partija niekada nebuvo progresinių mokesčių entuziastė. Kiek palankiau į tai žiūri Tvarkos ir teisingumo partija, bet tvarkiečiai progresyvumą suvokia kiek kitaip.
„Jei valdžioje turėtume tik socialdemokratų Vyriausybę, tai galėtume tiesmukai rodyti į jų partijos rinkimų programą ir sakyti, kad siūlėte taip, o dabar – kitaip. Reikėtų sutikti su premjero pasiaiškinimu – jie valdžioje nėra vieni“, – sakė politologas.
Asmeninio archyvo nuotr./ prof. Algis Krupavičius |
Apskritai, A.Krupavičiaus teigimu, politikai jau praleido galimybę įvesti progresinius mokesčius: „Progresinių mokesčių įvedimas yra tokia sritis, kurioje Lietuvos politikai prarado daug galimybių. Ir daug labai gerų galimybių, kurias jie turėjo. Pirmiausia, kai nemažai metų iš eilės buvo mažinamas mokesčių tarifas nuo 33 proc. iki dabartinio (15 proc.). Jei politikai būtų didžiausias pajamas turinčioms gyventojų grupėms būrų palikę aukštesnius mokesčius, tai šiandien turėtume labai nuoseklią ir itin progresinę mokesčių sistemą. Visos mokesčių reformos, kaip sakiau, yra susijusios su prarasto rojaus ieškojimu.“
Jo nuomone, politikai turėtų daugiau bendradarbiauti su specialistais, rengdami pasiūlymus, kaip valdyti šalies finansus.
„Apskritai politika turi būti pagrįsta įrodymais. Sprendimai turi būti paremti labai rimta duomenų analize, ypač kalbant apie finansus, mokesčius ir panašius dalykus. Specialistai turėtų būti įtraukiami į partijų programų rengimo procesus. Partijų programos irgi turėtų būti grindžiamos ekspertų nuomonėmis. Politikai turi nubrėžti bendrą liniją, o ekspertai – pasakyti, ar tai įmanoma“, – sakė A.Krupavičius.
Kam reikalingi progresiniai mokesčiai?
Progresinių mokesčių šalininkai ilgą laiką pirštu rodė į Skandinavijos valstybes – dėl ten egzistuojančių progresinių mokesčių esą žmonės ir gyvena gerai. Tačiau Skandinavija pamažu atsisako progresinių mokesčių.
Be to, sunku lyginti Lietuvą su Skandinavijos valstybėmis. DNB banko analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, Lietuvoje progresiniai mokesčiai išnaikintų aukštos kvalifikacijos darbuotojų klasę.
„DnB NORD“ nuotr./Analitikė Jekaterina Rojaka |
„Šiuo metu laikas tikrai nėra geras progresiniams mokesčiams. Mes labai greitai susidursime, jau ir dabar susiduriame, su kvalifikuotos darbo jėgos stoka. Atitinkamai kaina kvalifikuotos darbo jėgos augs labai greitai. Tai reiškia, jeigu įvedami progresiniai mokesčiai, gerų specialistų galime apskritai nematyti“, – 15min.lt sakė ekonomistė.
Be to, įvedus progresinius mokesčius, nepavyktų pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos ir iš užsienio. O į Skandinaviją, J.Rojakos teigimu, dairytis nė neverta.
„Kai kuriose šalyse progresiniai mokesčiai pasiteisina. Bet reikėtų prisiminti, kad ir gyvenimo lygis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse yra visiškai kitoks nei Lietuvoje. Ir jiems pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos yra daug lengviau. Todėl lyginti šalių ir viską kopijuoti nėra tikslinga“, – sakė J.Rojaka.
Interviu 15min.lt „Danske bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas tikino, kad progresiniai mokesčiai – itin bloga mintis. Jie sumažintų gyventojų norą mokytis, motyvaciją dirbti, o biudžetui iš to naudos esą būtų labai mažai.
„Kaip argumentu remiamasi Skandinavijos šalimis – esą jos taiko progresinį apmokestinimą. Bet mes jau atsisakėme progresinių mokesčių. Per pastarąjį dvidešimtmetį mes mažinome progresinius mokesčius. Švedijoje tokios sistemos jau nebėra, Danijoje egzistuoja tik viena pakopa, kuri buvo smarkiai sumažinta. Taigi Skandinavija traukiasi nuo progresinių mokesčių. Manau, kad mūsų progresinių mokesčių patirtis nėra sėkmės istorija ir negaliu suprasti, kas ir kodėl gali tai siūlyti. Tai niekam nepadės“, – sakė L.Christensenas.
Kada pasiteisintų progresiniai mokesčiai? Niekada, – mano Ž.Šilėnas.
Žilvinas Šilėnas |
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas progresinius mokesčius vertina dar kritiškiau. Į 15min.lt klausimą, kada pasiteisintų progresiniai mokesčiai, jis atsakė: „Niekada.“
„Situacija nepalanki nei praktiškai, nei teoriškai. Kadangi Lietuva yra palyginti neturtinga šalis, iš progresinių mokesčių daug pajamų surenkama nebūtų. O dėl šešėlinės ekonomikos, nelegalaus darbo ir kitų galimybių, progresiniai mokesčiai (ypač jei taikomi santykinai mažoms pajamoms) žmones paskatintų dar labiau įsitraukti į šešėlinę rinką. Ir atvirkščiai, jei būtų taikomi tik aukštoms pajamoms, tai nebūtų surenkama pakankamai pajamų. Ir tai nekalbant apie didelius socialinio draudimo mokesčius. Aukšti „Sodros“ mokesčiai ir progresinis pajamų apmokestinimas lemtų, kad visi brangiai apmokami specialistai dirbtų Latvijos ir Estijos įmonėse“, – pridūrė LLRI prezidentas.
Renovacija virto kosmetiniu remontu
Nė vienas ekonomistas nevadina Finansų ministerijos siūlomų mokesčių pakeitimų mokesčių reforma. Pasiūlymai veikiau yra kosmetiniai, nedarantys didelės įtakos nei mažiau uždirbančiųjų pajamoms, nei šalies finansams.
Ketinama nežymiai didinti neapmokestinamų pajamų dydį – nuo 470 iki 570 Lt. Tačiau toks pakeitimas tik padidins administracinę naštą. Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamos padidės vos keliolika litų, tuo metu, kadangi NPD dydis keičiasi su kiekvienu žmogaus uždirbamu litu, teks atlikti daug papildomų skaičiavimų.
Šiek tiek didės tabako ir alkoholio akcizai, bus apmokestintos 10 tūkst. Lt viršijančios metinės palūkanos. Ž.Šilėno teigimu, ir tai atneš daugiau žalos nei naudos.
„Apmokestinus indėlių ir skolos popierių palūkanas bus daug neigiamų pasekmių. Pirma, dalis kapitalo paliks Lietuvą, o tai neigiamai atsilieps bankams ir kreditavimui. Antra, pati valstybė, kuri skolinasi rinkoje, turės mokėti daugiau už savo naujas skolas. Ar nebus tik taip, kad mažas pajamas, kurias biudžetas gaus per šį naują mokestį, teks išleisti, kuomet valstybei pabrangs skolinimasis vidaus rinkoje? Turint galvoje šešėlio dydį ir mastą, akcizo didinimas alui yra visiškai nepateisinamas“, – sakė LLRI prezidentas.
15min.lt jau rašė, kad tokie pakeitimai – nežymūs, nesprendžiantys pagrindinės Lietuvos mokesčių sistemos problemos – didelio darbo jėgos apmokestinimo.
Pažadus lydi chaosas
Valdančiųjų pažadus keisti mokesčių sistemą lydi ne konkretūs darbai, bet chaosas. A.Butkevičius sudarė darbo grupę mokesčių klausimais, tačiau jos siūlymai neįtiko pirmiausia patiems socialdemokratams.
Darbo partija tuomet sukūrė savo darbo grupę mokesčių sistemos pertvarkai pasiūlyti. Tačiau jie taip pat pažėrė keistų pasiūlymų. Pavyzdžiui, darbiečiai pasiūlė įvesti įmokų „Sodrai“ lubas, nors patys, kai tokį siūlymą teikė liberalai, balsavo prieš.
Galų gale siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, pateikė Finansų ministerija. Siūlymai – iš esmės nekeičiantys mokesčių sistemos. Be to, neaišku, ar jiems pritars valdantieji, pirmadienio vakarą rengiantys diskusiją dėl mokesčių pakeitimų.