„Tikiu, kad tai gali įvykti. Šiandien kiekvienai vyriausybei reikia naujų viešojo finansavimo šaltinių“, – Amerikos progreso centre Vašingtone pasakytoje kalboje teigė A.Šemeta.
Kol kas finansinių sandorių sutiko įsivesti 11 Europos Sąjungos valstybių. Planas apima akcijų, obligacijų, išvestinių priemonių ir kitų finansinių instrumentų apmokestinimą, siekiant didinti įplaukas ir mažinti spekuliacinę prekybą.
JAV Iždo departamentas nepritaria ES mokesčiui, įspėdamas apie poveikį JAV investuotojams. Vertybinių popierių pramonės ir finansų rinkų asociacijos vadovas ir patarėjas mokesčių klausimais Paysonas Peabody'is pareiškė, jog siūlomas mokestis gali turėti neigiamos įtakos JAV investuotojams.
Nepaisant JAV ir kitų šalių skeptiško požiūrio, A.Šemeta sakė, kad ES padės pagrindus pasauliniam mokesčiui.
„Kažkas turi pradėti demonstruoti kaip tai galėtų veikti“, – tvirtino A.Šemeta.
A.Šemeta pirmadienį susitiko su JAV Iždo sekretoriaus pavaduotoja Lael Brainard, kuri išreiškė susirūpinimą dėl galimos mokesčio įtakos JAV investuotojams ir sakė, jog tikisi, kad tai „neturės neigiamo tarptautinio poveikio“.
Kai kurie JAV demokratų partijai priklausantys įstatymų leidėjai, tarp jų senatorius Tomas Harkinas ir Atstovų rūmų narys Peteris DeFazio pritaria panašaus mokesčio įvedimui JAV. A.Šemeta antradienį susitiks su šiais politikais, kurių pasiūlymas sulaukė mažai dėmesio Kongrese ir prezidento Baracko Obama'os administracijoje.
Įvedus šį mokestį, sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis. Europos Komisijos atstovai skaičiuoja, kad įplaukos iš finansinių sandorių mokesčio galėtų siekti 30–35 mlrd. eurų per metus.
Kad šis pasiūlymas taptų įstatymu, tam turi pritarti jo įvedimą apsvarstyti sutikusios ES narės, tarp kurių yra Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija.
