Nors auga algos, dar sparčiau auga ir skurdo rizikos liniuotė – pernai skurdo rizikos ribos dydis buvo 12,4 procento didesnis nei prieš metus – 345 eurais per mėnesį asmeniui, arba 724 eurai šeimai su mažais vaikais. Palyginimui, algų augimas tuo pat metu siekė 9,2 proc.
Santykinio skurdo ribą skiriančių pajamų nepasiekė 18,8 proc. gyventojų miestuose, ir 31,3 proc. gyventojų kaimuose. Miestuose skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,5 proc. punkto, o kaimuose – sumažėjo 3,1 proc. punkto, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad santykinis skurdas yra pajamų nelygybės rodiklis, o daug svarbesnis – absoliutus skurdas. O šis rodiklis susitraukė tris kartus nuo įstojimo į ES.
Absoliutaus skurdo ribos – 245 eurų per mėnesį vienam gyventojui arba 515 eurų šeimai, pernai neperlipo 11,1 proc. gyventojų, tai 2,7 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Pernai 312 tūkstančių gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Mieste absoliutaus skurdo ribos neperlipo 8,3 proc. gyventojų, o kaime – 16,8 proc.
Labiausiai atsilieka pensininkų pajamos
Didžiausias skurdo rizikos (santykinio skurdo) lygis buvo tarp 65 metų ir vyresnių asmenų – sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto.
„Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) buvo 277,3 EUR ir sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, – vertina Statistikos departamentas.
1,8 proc. punkto, iki 23,9 proc., mažėjo vaikų skurdo rizikos lygis, o 18-64 metų asmenų grupėje rodiklis mažėjo 0,8 proc. punkto, iki 18 proc.
„Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai“, – vertina Statistikos departamentas.
Minimali alga į rankas vis dar yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, skaičiuoja statistikai.
N.Mačiulis: absoliutų skurdą beveik išsprendėme
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesi, kad skurdo rizikos lygis veikiau parodo ne skurdą, o pajamų nelygybę – šis dydis parodo, kiek gyventojų gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei 60 proc. vidurkio. O daug svarbesnis pasiekimas – krentantis absoliutus skurdas.
„Kas yra daug svarbiau – kad absoliutinis skurdas sparčiai mažėja. Pernai jis sumažėjo iki 11 proc. ir jau visai nedaug viršija ES vidurkį. Absoliutus skurdas reiškia, kad žmogus negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, paslaugų, trūksta lėšų ar maistui, ar būstui, ar šildymui, ar sumokėti komunalinius aptarnavimo mokesčius. Tai šis rodiklis mažėja kiekvienais metais, tiek dėl mažėjančio nedarbo lygio, tiek dėl didėjančių socialinių išmokų, didėjančio minimalaus atlyginimo, matome vis gerėjančią situaciją“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, įstojant į ES Lietuvoje absoliutus skurdas siekė net 34 procentus – nuo tada absoliutus skurdas susitraukė trigubai.
„Dabar tokių gyventojų yra 11 proc. o ES vidurkis yra mažesnis nei 10 proc. Su absoliučiu skurdu mes beveik susidorojome“, – sako N.Mačiulis.
O santykinio skurdo riba, anot jo, yra pajamų nelygybės rodiklis, kuris dar kartais vadinamas santykiniu skurdu.
„Šis rodiklis iš esmės matuoja pajamų nelygybę ir 2018 m. šis rodiklius nesumažėjo – siekė 22 proc. Nepaisant to, kad gana sparčiai didėjo senatvės pensijos, bet vis tiek didelė dalis gyventojų, beveik visi gyventojai gaunantys socialines išmokas – jų pajamos nesiekė 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Dirbantieji uždirba daugiau, ir dėl tos priežasties santykinis skurdas yra aukštas ir šią problemą sudėtinga išspręsti“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, ir ateityje šis rodiklis kels iššūkių, nes pensinio amžiaus gyventojų yra vis daugiau, pensijų pakeitimo norma „niekada nesieks 50 proc.“, o prognozuojama, kad ji toliau mažės.
„Santykinis skurdas, tikėtina, gali šiek tiek sumažėti ateityje, dėl to, kad dabar sparčiau didinamas ir minimalus atlyginimas, ir neapmokestinamų pajamų dydis, ir nedarbo lygis šiek tiek mažėja, bet santykinis skurdas visuomet bus, nes jis iš esmės matuoja ne skurdą, bet pajamų nelygybę“, – sako N.Mačiulis.
Atmeta kritiką V.Šapokai
Pastaruoju metu suaktyvėjusią kritiką finansų ministrui Viliui Šapokai ekonomistas N.Mačiulis vadina nepagrįsta.
„Manau, kad nepagrįsta. Visų pirma, tai nebuvo vien finansų ministro sprendimas – tai buvo visos Vyriausybės ir premjero parengta ir palaiminta mokesčių reforma, kurios esmė yra mokestinės naštos samdomiems darbuotojams sumažinimas. Tai yra įsisenėjusi Lietuvos problema, kurią 10 metų spręsti siūlo ir EK, ir TVF. Lietuvoje samdomi darbuotojai moka neproporcingai didelę mokestinę naštą. Mokestinė našta buvo sumažinta šiemet, mažės ir kitais metais, ir 2021 m.“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, šio sprendimo kritika parodo norą padidinti mokesčius samdomiems darbuotojams, o surinktus pinigus paskirstyti socialinėmis išmokomis.
„Tikrai nemanau, kad tai yra geriausias kelias – būtent per mažesnę darbuotojų mokestinę naštą mes taip pat galime išspręsti ir skurdą, ir pajamų nelygybę ir spręsti kitas socialines problemas. Juolab, kad mažesnė mokestinė našta skatina ir integruotis į darbo rinką, nebesitenkinti vien socialinėmis išmokomis, nedirbti nelegaliai, o gauti pajamas oficialiai.
Iš esmės kritika Finansų ministerijai ar Vyriausybei dėl sumažintų mokesčių darbuotojams yra tiesiog siūlymas didinti mokesčius ir juos išdalinti tiems, kas gauna nepakankamas socialines išmokas. Kitaip nėra kaip interpretuoti“, – sako N.Mačiulis.
Linas Kukuraitis: stabilizavosi, mažės kitąmet
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patikina, kad Vyriausybės sprendimai „duoda vaisių“ stabilizuojant skurdo lygį. Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai 2018 metams skaičiuojami remiantis 2017 metais gautomis pajamomis, todėl jie dar neapima pagrindinių Vyriausybės pritaikytų skurdo mažinimo priemonių – visiems vaikams mokamų vaiko pinigų, didinamų senatvės pensijų, valstybės remiamų pajamų paūgėjimo ir kitų sprendimų.
Ministerijos ekspertai modeliuoja, kad kitąmet skurdo rizikos lygmuo bus keletu procentinių punktų mažesnis.
„Šiuo metu iš Statistikos departamento duomenų matome sumažėjusį vaikų ir namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį. Tai rodo, kad orientacija į šeimas su vaikais tikrai pasiteisino. Tačiau nerimą kelia vyresnio amžiaus žmonių padėtis. Nors kol kas negalime matyti pensijų indeksavimo įtakos vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažėjimui, nes Statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo lygio duomenys yra paremti 2017 metų pajamomis, tačiau, akivaizdu, kad ateityje didžiausią dėmesį turėsime skirti būtent šiai gyventojų grupei, neužmirštant visos visuomenės“, – teigia ministras L.Kukuraitis.
Pasak ministro, 2018 metais įsigaliojo sprendimai, kurie reikšmingai prisidės prie skurdo lygio mažėjimo, tačiau jų įtaką pamatysime kitąmet.
G.Skaistė: „Valstiečiai nesuvaldo skurdo augimo“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Seime Gintarė Skaistė tikina, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partija savo rinkimų programoje rašė ir nuolat deklaravo siekius mažinti skurdą ir vis didėjančią nelygybę, tačiau statistika rodo kitokią realybę.
„Valdantieji negeba pasiūlyti sprendimų, kurie realiai sumažintų skurdą. Akivaizdu, kad mokestinė reforma neduoda laukto rezultato, o atskirtis ir visuomenės susiskaldymas dar labiau auga. Apie susidariusią kritinę situaciją bei galimas priemones jai spręsti kalba ir Europos Komisija savo metinėje šalies ataskaitoje. Tačiau šiandien valstiečiai atskirtį mažina tik kalbomis“, – teigia G.Skaistė.
Ji apgailestauja, kad EK šalies ataskaitoje pabrėžiama – skurdas ir pajamų nelygybė tebėra pagrindiniai šalies iššūkiai.
„Skaičiai rodo, kad Lietuva pagal šią liūdną statistiką yra pačiame Europos Sąjungos valstybių sąrašo gale. Didžiuojamės įstoję į EBPO, tačiau esame kurti tarptautinių institucijų rekomendacijoms. Turėtume daugiau dėmesio ir pastangų skirti tolygiam gerovės ir galimybių augimui“, – pažymėjo G. Skaistė.
Ž.Mauricas: skurdas nemažėja dėl žemų pensijų
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas feisbuke pasidalino įrašu, kuriame vertina, kad mažos „Sodros“ pensijos yra vienintelė priežastis, kodėl Lietuvoje nemažėja santykinio skurdo rizikos rodiklis. Jis lygina, kad skurdo rizikos riba – 345 eurai, kai vidutinė senatvės pensija – 319 eurų.
„Tiek dirbančiųjų, tiek vaikų santykinio skurdo rizikos rodikliai pastaraisiais metais mažėja dėl augančio užimtumo, didėjančio darbo užmokesčio ir augančios paramos vaikus auginančioms šeimoms (visgi, vaikų skurdo lygis vis dar šiek tiek didesnis nei šalies vidurkis, todėl norint jį sumažinti būtų tikslinga didinti vaiko pinigus), tačiau augantis pensinio amžiaus gyventojų skurdo rizikos rodiklis neleidžia mažėti bendram rodikliui“, – vertina Ž.Mauricas.
Anot jo, 2019 metais skurdo rodiklis Lietuvoje sumažės, nes pensijų augimas viršija bendrą pajamų augimą Lietuvoje, vaiko pinigų augimas nuo 30 iki 50 eurų toliau mažins skurstančių vaikų skaičių, o toliau augantis užimtumas mažins bedarbių ir neaktyvių gyventojų skaičių.
