„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Algų augimo lenktynėse mažėja atotrūkis tarp Vilniaus ir Kauno

Užmokestis popieriuje šiemet pakilo 75 procentams Lietuvos gyventojų, o grynosios pajamos augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, atskleidė „Baltic Salary Survey“ atliktas tyrimas. Be to, darbuotojų skaičius įmonėse per metus paaugo vidutiniškai 15 proc., rinkoje labiausiai trūksta IT, telekomunikacijų, rinkodaros, pardavimų specialistų.
Užmokestis
Užmokestis / „Scanpix“ nuotr.

Atlyginimas popieriuje vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos (mėnesinis atlyginimas su priedais) – 9,9 procento, parodė atlygio tyrimus rengiančios bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas tyrimas.

Palyginimui, Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis.

Pastebėta, kad Latvijoje atlyginimai auga lėčiausiai, sparčiausiai – Estijoje.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius

Kalbant apie Lietuvą, mėnesinis atlyginimas Klaipėdoje paaugo 8,4 proc. (pasiekė 1205 Eur), Kaune – 6,9 proc. (1329 Eur), Vilniuje – 7,8 proc. (1818 Eur.)

„Kaunas vėlgi mažesnį prieaugį turi nei Vilnius. Pastebime, kad atotrūkis tarp Kauno ir Vilniaus po truputį traukiasi“, – kalbėjo „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas Povilas Blusius.

Pastebime, kad atotrūkis tarp Kauno ir Vilniaus po truputį traukiasi.

Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje, pardavimų, mažmenos, gamybos. Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Teigiama, kad tam didelę įtaką turėjo ir mokesčių reforma.

Atlyginimai kils lėčiau

Apklausa atskleidė, kad 2020–2022 m. atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus, bet bendras įmonių nusiteikimas optimistiškesnis, nei daugelio skelbiamų prognozių.

Šiemet daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius

„Dėl didelės darbo jėgos konkurencijos darbdaviai ne tik kelia atlyginimus, bet ir vis daugiau investuoja į papildomas nefinansines darbuotojų motyvacijos sistemas. Tokiomis papildomomis naudomis siekiama pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus“, – sakė P.Blusius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius

Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams.

Tačiau padaugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafikas ir darbo iš namų galimybė.

Darbuotojų skaičius augo 15 proc.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 procentų. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus, 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. kompanijų planuoja darbuotojų skaičių mažinti.

Organizacijos labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus.

Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 proc. Viena svarbiausių tai lemiančių priežasčių – darbo rinkos traukimasis. Didesnė dalis įmonių planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus.

„Organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus. Siekdamos keisti situaciją, kompanijos investuoja į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, į esamų darbuotojų vadovavimo gebėjimų ugdymą“, – teigė P.Blusius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Povilas Blusius

Apklausa vyko nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės. Tyrime dalyvavo 950 Baltijos šalių organizacijų, apie 200 tūkst. darbuotojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs