Nebuvo minties
Kulinarijoje A. Gadžijevas sukosi daugiau nei dešimtmetį, tačiau niekada negalvojo apie nuosavą restoraną. „Puikiai žinojau to darbo pobūdį, mačiau tai iš arti ir nutuokiau, kad tai gali kainuoti labai daug nervų. Būtent todėl niekada neplanavau steigti savo kavinės“, – pasakoja pašnekovas.
Ilgainiui A. Gadžijevas pradėjo vis daugiau dirbti, eksperimentuoti su šokoladu ir desertais, o tai ypač įvertino artimieji, draugai ir pažįstami. „Kurį laiką mane visi ragino. Sakydavo „na, pabandyk“. Galiausiai tam ryžausi. Veiklą pradėjome nuo internetinės prekybos, o dabar jau turime ir kelias desertų prekyvietes“, – kalbėjo „Ali šokoladinės“ įkūrėjas.
Niekada neplanavau steigti savo kavinės.
Dėl to, kad reikia sukti kulinarijos ar konditerijos keliu, šokoladinės įkūrėjui dvejonių nebuvo. „Kartais žmonėms atrodo, kad šios sritys neturi labai daug skirtumų, tačiau iš tiesų panašios tik tuo, jog susijusios su verslu. Pagaminti kepsnį nėra taip sunku. Kas dieną gali pagaminti vis kitokio skonio puikų kepsnį ir pakeitęs vos kelis ingredientus ar prieskonius nustebinti žmogų. Su desertu yra kitaip.
Turi bandyti, ieškoti to vienintelio pateikimo. Blogai nusiteikęs vargu ar pagaminsi gerą desertą. Tai lyg savotiška meditacija. Desertas turi dovanoti žmogui malonų išskirtinį jausmą. Tai man ir patinka“, – emocionaliai apie savo darbą kalbėjo desertų meistras.
Paklaustas, ar teko gailėtis tokio sprendimo, A. Gadžijevas nusijuokia – buvo visko. „Tai nebūtinai reiškia, kad buvo blogai vienas ar kitas dalykas, susidėdavo aplinkybių virtinė. Verslą kūriau ne vienas, o su būsima žmona Patricija, padėjo ir kiti žmonės, taigi buvo lengviau. Tačiau dienų, kai klausdavau savęs – kam to ėmiausi, buvo“, – atviravo verslininkas.
Pirmuosius pusantrų metų A. Gadžijevas ir keli kolegos desertų verslą vystė vieni – ir gamindavo, ir pakuodavo, ir vežiodavo. Dabar, pasak pašnekovo, pajėgumai didesni ir darbo rankų daugiau, todėl galima sakyti, kad sekasi neblogai. „Mūsų versle tobulėti turi nuolat. Reikia domėtis konditerijos pasaulio naujovėmis, papuošimais. Stengtis klientui vis pasiūlyti ką nors naujo. Kol kas tai mums pavyksta ir aš labai džiaugiuosi mūsų komanda“, – tikino verslininkas.
Trys barjerai
Imtis realizuoti savo verslo idėją niekada nebūna paprastas ir lengvas sprendimas. A. Gadžijevas neslepia, kad kliūčių būta ir jo kelyje. Visų pirma, prisiminė jis, reikėjo išspręsti nemažai finansinių klausimų – tiek pačioje pradžioje, tiek ieškant plėtros galimybių.
„Jei turėtum finansinių išteklių tiek, kiek reikia, padarytum viską kur kas sklandžiau, greičiau ir efektyviau. Pačioje pradžioje sukomės tik savo lėšomis, todėl nuolat reikėjo galvoti, kaip išlaikyti ir patiekti kuo geresnę kokybę su tuo, ką turime. O juolab kad mūsų kredo nuo pat pradžių buvo gaminti tik iš natūralių produktų“, – pasakojo „Ali šokoladinės“ įkūrėjas.
Pačioje pradžioje sukomės tik savo lėšomis, todėl nuolat reikėjo galvoti, kaip išlaikyti ir patiekti kuo geresnę kokybę su tuo, ką turime.
Ilgainiui viskas įsisuko, žymiuosius migdolinius morengus (pranc. macaron) ir kitus gaminius įmonė pradėjo tiekti renginiams, vestuvėms ar verslo šventėms. Taigi natūraliai pradėta galvoti apie gamybinių pajėgumų didinimą ir plėtrą. Čia vėl A. Gadžijevas susidūrė su lėšų klausimu ir teko ieškoti išorinio finansavimo. „Kai jau galvoji apie šokoladinių atidarymą, turi galvoti ne tik apie tinkamas patalpas, bet ir apie kur kas pajėgesnę įrangą. O ji, savaime aišku, kainuoja nepigiai.
Natūralu, kaip ir daugelis verslininkų, galvojome apie paskolą. Nors mums sekėsi gerai, ir rodikliai buvo teigiami, mūsų įmonei tada nebuvo nė metų, ir bankai skolinti neskubėjo. Pastarieji kaip garanto reikalavo užstato, o nei patalpų, nei finansinių išteklių įmonė neturėjo. Šį klausimą išsprendėme pasinaudoję „Invegos“ garantija, kuri bankams savotiškai atstoja užstatą. Finansinę padėtį lengvina ir minėtos įstaigos suteiktas dalinis palūkanų kompensavimas“, – pasakojo verslininkas.
„Invega“ gali garantuoti pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos. Taip pat verslo pradžiai bei plėtrai galima pasinaudoti teikiamu finansavimu iš INVEGOS fondo pagal kelias skirtingus verslo poreikius atitinkančias priemones. Viena jų – paskolos iš Atviro kredito fondo (AKF). Iš AKF lėšų vienam kreditui verslo pradžiai ar plėtrai gali būti skirta iki 579,12 tūkst. eurų.
Pagal kitą priemonę – Pasidalintos rizikos paskolas – yra sudarytos galimybės įgyvendinti ir didesnius verslo projektus, taigi galima sakyti, kad jos labiau orientuotos į verslo plėtrą, o paskolos dydis pagal šią priemonę gali siekti iki 4,78 mln. eurų.
Kalbėdamas apie didžiausius iššūkius A. Gadžijevas įvardijo ir menką tiekėjų paslaugų ir prekių spektrą. „Tikrai buvo padėčių, kai tau reikia vieno ar kito dalyko, o tiekėjai jo tiesiog negali pasiūlyti. Tokiu atveju, stengiesi jį gauti pats. Vis dėlto, kelis man pavyko palenkti į savo pusę ir jie man pasiūlė tai, ką norėjau, o dabar tuos produktus, kiek žinau, parduoda dar mažiausiai keliems užsakovams“, – pasakojo pašnekovas.
Kalbėdamas apie didžiausius iššūkius A. Gadžijevas įvardijo ir menką tiekėjų paslaugų ir prekių spektrą.
Vienu sunkiausių dalykų verslininkas įvardijo ir tai, kad Lietuvoje dauguma klausimų nebuvo su kuo pasitarti. „Pradedant kokiais nors sprendimais ir baigiant konditeriniais dalykais. Visą kelią skynėmės patys“, – teigė A. Gadžijevas.
Trūksta konditerių
Pats Ali Gadžijevas jokių konditerijos mokslų baigęs nėra. Tai yra hobis, žaismingai atsako verslininkas. „Tiesa sakant, pas mus tikrai nėra mokyklų, kur būtų galima to išmokti. Nėra įstaigų, kurios ruoštų šios srities profesionalus“, – apgailestavo verslininkas ir pridūrė, kad ateityje „Ali šokoladinė“ tikrai norėtų kaip nors prisidėti prie konditerių rengimo.
Šiuo metu desertų rojuje dirba daugiau nei 30 darbuotojų, tačiau už pačius skanėstus atsakingi tik 7. Kurgi A. Gadžijevas juos rado? „Nė vienas iš jų neturi konditerio išsilavinimo. Visi – tiesiog prijaučiantys šiai sričiai ir sparčiai tobulėjantys patys. O dabar mes tai darome kartu. Domimės šio pasaulio naujienomis, vykstame į seminarus ir pan.“, – pasakojo verslininkas. Pasak jo, dauguma darbuotojų desertų meistrystės išmoko būtent „Ali šokoladinės“ virtuvėje, o vienintelis A. Gadžijevo kriterijus juos priimant buvo – noras ir motyvacija.
„Būna, aišku, kai praleidi kelis mėnesius mokydamas darbuotoją, stengdamasis jį su viskuo supažindinti, o po to jis paprasčiausiai išeina. Aišku, kiekvienas turi savo kelią, tačiau savo turima komanda aš labai džiaugiuosi“, – pabrėžė pašnekovas.
Konkurencija – galimybė tobulėti
Paklaustas, ar lietuviai jau pribrendo mokėti kiek didesnę sumą už mažesnį, bet įmantresnį ir išskirtinį kąsnelį, A. Gadžijevas neabejojo, kad taip. „Aš džiaugiuosi, kad mes esame iš tų, kurie, pavadinkime, neša tą vėliavą. Desertas turi padovanoti žmogui malonų jausmą. Nuo jo neturi prisivalgyti ir po to galvoti – kam tai padariau? Kas be ko, desertas turi būti skanus, tačiau ne tik. Jis turi pamaloninti ir akį. Geras desertas tai visuma. O ja save palepinti lietuviai ryžtasi vis dažniau“, – kalbėjo šokoladinės įkūrėjas.
Desertinių šiuo metu tiek sostinėje, tiek kituose miestuose dygsta nemažai, tačiau A. Gadžijevas teigė konkurencijos nebijantis. „Visų pirma, konkurencija man reiškia galimybę tobulėti. Jei žmonės pradės eiti į kitas kavines, klausiu savęs – kodėl? Gal turiu pakeisti meniu, produktą? Turėsiu galvoti, kaip judėti į priekį, o tai – labai svarbu“, – aiškino verslininkas.
O galiausiai, A. Gadžijevas pridūrė, kad konkuruoti šioje sferoje – beprasmiška. Jei kas nori į rinką nešti kokybišką, gerą produktą ir vystyti gero skonio bei mėgavimosi juo kultūrą – „Ali šokoladinės“ įkūrėjas tik apsidžiaugs.
