Komitetas taip pat prašys taikyti pagreitintą procedūrą, kad įstatymo projektą būtų galima patvirtinti dviem svarstymais.
Komiteto pirmininkas Martins Bondars teigė, kad Estijos sprendimas ketvirtadaliu sumažinti akcizo tarifus alkoholiui turės įtakos užimtumui Latvijos pasienio zonose, taip pat biudžeto pajamoms.
„Paprastai tokios priemonės priimamos šalims diskutuojant ir nedarant sparčių žingsnių. Bet kadangi tai įvyko taip greitai, mes, deja, turime priimti greitus sprendimus“, – pareiškė M.Bondars.
Politikas pažymėjo, kad pakeitimai yra būtini siekiant kuo greičiau kompensuoti situacijos, atsiradusios dėl Estijos mokesčių sumažinimo, padarinius.
Pakeitimuose, parengtuose bendradarbiaujant su Latvijos finansų ministerija, numatoma, kad nuo liepos 1 dienos stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo tarifas sumažės maždaug 23 procentais.
Šiuo metu galiojantis akcizo tarifas yra 1840 eurų už 100 litrų grynojo alkoholio, kuris nuo liepos 1 dienos turėjo padidėti iki 2025 eurų. Visgi jei įsigalios numatyti naujausi pakeitimai, tarifas sumažės iki 1564 eurų už 100 litrų absoliučiojo alkoholio. Pakeitimai gali įsigalioti kitą dieną po jų paskelbimo.
Mokesčių sumažinimas nebus taikomas alui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kuriuose yra iki 22 proc. grynojo alkoholio.
Latvija pastarąjį kartą padidino alkoholinių gėrimų akcizų tarifus šių metų kovo mėnesį. Šiuo metu tarifai Latvijoje yra maždaug tokie patys kaip ir Lietuvoje, tačiau gerokai mažesni nei Estijoje.
Estijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo nuo liepos 1 dienos akcizų tarifai stipriesiems ir silpniesiems alkoholiniams gėrimams bus sumažinti 25 procentais, o antradienį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid paskelbė teisės aktų pakeitimus.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad jų tikslas – suteikti verslui galimybę sumažinti alkoholinių gėrimų kainas, pažaboti prekybos jais Latvijos pasienyje augimą, taip pat skatinti prekybą šiauriniuose Estijos regionuose.
Premjeras: tai būtų atsakymas Estijai
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis tokį Estijos sprendimą pavadino „akcizų karo“ pradžia ir pareiškė, jog jo šalis neturi kito pasirinkimo nei atsakyti tuo pačiu.
„Vakar kalbėjau su Estijos premjeru Juri Ratu, aptarėme tokį staigų akcizų mažinimą. Išsamiau apie tai pakalbėsiu ketvirtadienį ir penktadienį, susitikęs su Estijos kolega Briuselyje“, – sakė K.Karinis.
„Aš jokiu būdu nesiekiu „akcizų karo“ su Estija, bet jei estai pažeidžia susitarimą ir pradeda šį karą, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik atsakyti atitinkamu savo akcizų mažinimu“, – valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje anksčiau šią savaitę kalbėjo vyriausybės vadovas.
K.Karinis priminė, kad prieš kelerius metus abi kaimyninės valstybės sutarė, kad Latvija, kad pasiektų Estijos akcizų lygį, jų tarifus didins palaipsniui, siekdama išvengti alkoholio kontrabandos šuolio.
Latvijoje nuo kovo padidėjus alkoholio akcizams, jie faktiškai susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko gerokai mažesni nei Estijoje.
