Kiek iš tiesų per metus išgeria lietuviai? Toks klausimas jau kurį laiką glumina ekspertus, nes Lietuva reguliariai patenka į daugiausia suvartojančių šalių sąrašą. Labiausiai girtaujančių Europoje etiketė piktina ir liūdina, todėl puolama skelbti skirtingus statistinius skaičiavimus.
Visi pateikia skirtingus skaičius
Penktadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad 2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, o tai yra 0,2 litro mažiau nei 2014 m. Dar neseniai skelbta, kad suvartojimas siekia 15 litrų.
Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija skelbia, kad šalies gyventojai suvartoja 13 litrų absoliutaus alkoholio per metus, jei įvertinsime emigrantų išsivežamą gėrimų kiekį bei pridėsime šešėlį.
Mokslininkai nuėjo dar toliau. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai per metus išgeria jau tik 6 litrus alkoholio.
Vertina ir tai, kiek išgeria turistai
Statistikos departamentas šį kartą paskelbė, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.
Departamento duomenimis, 2015 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.
Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 proc.
Restoranai: esame normaliame lygyje
Viešbučių ir restoranų asociacija paskelbė, kad jos skaičiavimai – 13 litrų, tiesa, atėmus atėmus emigrantų ir tolimųjų reisų vairuotojų išsivežamą alkoholio kiekį bei pridėjus šešėlį.
„Gauname 13 litrų ir tai yra logiška – esame tame pačiame lygyje, kaip Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija“, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, šiemet Statistikos departamentas pirmą kartą įvertino užsieniečių Lietuvoje įsigytą bei restoranuose ir kavinėse suvartotą alkoholinių gėrimų kiekį bei atitinkamai – Lietuvos gyventojų užsienyje išgertą alkoholio dalį, ir vadinamosiose „duty free“ parduotuvėse parduodamą gėrimų dalį.
"Džiugu, kad Statistikos departamentas įsiklauso į ekspertų pastabas ir šiandieninio gyvenimo realijas. Tai teigiamas signalas ir geri pirmieji žingsniai. Vis dėlto akivaizdu, kad dalis svarbių dedamųjų dar liko neįtraukta – emigrantų išvežimai sudaro reikšmingą dalį. Taip pat ir šešėlinė dalis alkoholinių gėrimų rinkoje vis dar yra didelė, todėl abiejų šių dedamųjų ignoruoti negalima, jei norime matyti realų vaizdą“, – sako E. Šiškauskienė.
Kainos išaugo beveik procentu
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų.
Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.
2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 proc.
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).
Cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
75 proc. gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų).
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų).
Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m. vartojo alkoholį 76 proc. gyventojų. 2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę.
Per metus iki apklausos iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė rizikingą (gausų) alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (SAV). Taip nurodžiusių moterų buvo 39 proc.
Minėto sveikatos statistinio tyrimo metu, kad rūko, nurodė 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).
Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).
2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).
