„Virtuali aklųjų biblioteka – informacijos sistema, kuria, naudodamiesi bibliotekos suteiktais identifikavimo duomenimis, neregiai skaitytojai galėtų atsisiųsti skaitmeninius garsinius bibliotekos leidinius. Šios sistemos sukūrimas ir yra svarbiausioji projekto dalis“, – sakė LAB direktorė Rasa Januševičienė.
Jos teigimu, projekto metu bus papildomai išleista 250 pavadinimų naujų garsinių knygų. Taip pat ketinama leisti 2 pavadinimų mėnesinius garsinius žurnalus, suskaitmeninti 450 pavadinimų senuosiuose formatuose – magnetofono ritėse ir kasetėse įrašytų garsinių leidinių ir išleisti 10 pavadinimų mokslinių leidinių.
Patogi alternatyva
„Projektas suteiks sutrikusios regos skaitytojams jiems patogią alternatyvą – virtualų aptarnavimą. Šiuo metu, norėdamas gauti garsinių leidinių, aklasis ar silpnaregis skaitytojas turi ateiti į biblioteką. Gerai, jei jis gyvena netoliese, ir tai padaryti jam nesunku. O gyvenantiems tolimuose miesto kampeliuose, senyviems, vienišiems, greta regos negalios turinčių ir kitų sveikatos sutrikimų žmonėms atvykimas į biblioteką tampa problema“, – dėstė LAB direktorė.
Ji sakė, kad tokiems žmonėms dažnai tenka priklausyti nuo artimųjų ar draugų – prašyti, kad jie palydėtų į biblioteką, derintis prie jiems patogaus laiko. Užsiėmę, dirbantys, studijuojantys sutrikusios regos skaitytojai ne visada spėja užsukti į biblioteką jos darbo metu. Be to, pasitaiko atvejų, kai populiariausi, naujausi leidiniai būna paimti kitų skaitytojų.
Virtuali biblioteka, anot R.Januševičienės, turėtų padėti išspręsti šias problemas. Mat ji pasiekiama neišeinant iš namų, veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir suteikia galimybę skaityti bet kurį pasirinktą garsinį leidinį. „Projektas duoda naudos nuo pat jo pradžios. Išleistais ir suskaitmenintais garsiniais leidiniais sutrikusios regos skaitytojai gali džiaugtis jau dabar“, – dėstė LAB vadovė.
Reikia specializuotos literatūros
„Kaip ir visos regos negalios bendruomenės, taip ir Lietuvos aklųjų bibliotekos didžioji skaitytojų dalis yra vyresnio amžiaus žmonės. Jie mieliausiai skaito laisvalaikiui skirtą literatūrą, taip pat istorinės tematikos knygas. Yra besidominčių filosofija, medicina, teise“, – vardijo R.Januševičienė.
Tačiau, anot jos, vyresnio amžiaus neregiai ima domėtis informacijos technologijomis, naudotis kompiuteriais su garso sintezatoriais, interneto prieiga. Nemažai neregių esą dirba masažuotojais. „Šie specialistai aktyviai domisi savo srities naujovėmis. Turintiems regos negalią studentams reikalinga atitinkanti jų studijų programą literatūra“, – sakė bibliotekos direktorė.
Įgyvendinti padeda ES
Projekto „Virtuali aklųjų biblioteka“ trukmė – 30 mėnesių. Jis pradėtas įgyvendinti šių metų kovo mėnesį. Šiuo metu biblioteka jau yra pradėjusi įgyvendinti leidybines veiklas. Numatoma projekto pabaiga – 2012 m. rugpjūtį.
Projekto vertė – beveik 3,5 milijono litų. Iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų skirta didžioji lėšų dalis – beveik 3 milijonai litų. Įgyvendinant projektą, anot R.Januševičienės, šiuo metu dirba 28 žmonės.
Iš viso pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ ES paramos lėšomis šiuo metu įgyvendinami 7 projektai. Planuojama, kad sąrašą papildys dar vienas projektas.
Visus projektus vienija bendras tikslas – kurti vertingą skaitmeninį turinį, perkeliant į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus, meno ir literatūros kūrinius, informaciją apie svarbiausius istorijos ir visuomenės gyvenimo reiškinius ir teikiant apie juos informaciją elektroninėje erdvėje.
Visi projektai yra skirti skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus, meno, literatūros kūrinius ir sudaryti galimybę visiems norintiems nemokamai, lengvai ir patogiai pasiekti suskaitmenintą medžiagą internete.
 |
