„Altman Z“ modelis, skirtas įvertinti tikimybei, ar įmonė bankrutuos per dvejus metus, parodo, kad Vilniaus biržoje finansinių problemų kyla maždaug pusei bendrovių – jų „Altman Z“ rodiklis yra mažesnis nei 1,8 punkto ir signalizuoja bankroto grėsmę. Saugia zona laikoma didesnė nei 3 punktai šio rodiklio reikšmė.
Stipriausios finansiškai pagal „Altman Z“ rodiklį Vilniaus biržoje – „Klaipėdos nafta“, besitraukianti iš rinkos „Lifosa“, TEO LT, „Stumbras“, rašo „Verslo žinios“.
Ddžiausia grėsmė kyla „Gubernijai“ „Invaldai“ ir „Alitai“, toliau rikiuojasi „Limarko“ laivininkystės kompanija, „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir „Snaigė“. Į palyginimą neįtraukta skolų prislėgta ir restruktūrizuojama „Agrovvill Group“ (AG), mat įmonė nepateikė audituotos metinės ataskaitos, taip pat „Linas Agro group“, „Linas“ ir „Pramprojektas“.
„Vienas pagrindinių „Altman Z“ modelio trūkumų yra tas, kad jis visiškai neatsižvelgia į perspektyvą ir įmonės vadovų kompetenciją – tai tas pats, kas važiuoti į priekį žiūrint tik į galinio vaizdo veidrodėlį. Rodiklis tiesiog suvaro esamus finansinius duomenis į vieną galutinį įvertį ir turėtų būti naudojamas labai atsargiai. Didelis lyginamasis svoris teikiamas įmonės pelningumui, todėl nuostolinga įmonė automatiškai atsiduria prie rizikingų“, – aiškino „Svvedbank“ finansų analitikas Donatas Užkurėlis.
Minėtas modelis, anot jo, netinkamai įvertina energetikos įmones, kurių tarifai reguliuojami, pvz., Rytų skirstomuosius tinklus (RST), VST, „Lietuvos dujas“, šių įmonių „išgyvenimo perspektyvos gerokai didesnės nei kai kurių geriau įvertintų įmonių“.
Be to, modelis netinka finansų sektoriaus įmonėms.
Vertinant pagal santykinį EV/ EBITDA rodiklį (įmonės vertės ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją santykis), pigiausios rinkoje, pirmojo ketvirčio duomenimis, yra „Žemaitijos pieno“, „Vilniaus baldų“, „Rokiškio sūrio“ akcijos – jų EV/EBITDA nesiekia nė 3 kartų.
Šis rodiklis parodo, kiek mokama už įmonės gaunamą pinigų srautą, atsižvelgiant į jos turimas skolas.
„Pieno sektorių vertinčiau atsargiai, nes pirmąjį ketvirtį labai aiškiai buvo matomos neigiamos žaliavinio pieno brangimo tendencijos. Nors tikimasi, kad santykis tarp produkcijos ir žaliavos kainos išsilygins, verta palaukti bent antrojo ketvirčio rezultatų. Gali būti, kad įmonėms šie metai bus sunkesni“, – teigia „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Marius Dubnikovas.
Palankiai jis vertina „Lietuvos energijos“, šiemet uždirbusios 23,7 mln. litų grynojo pelno, taip pat Lietuvos elektrinės ir „Lietuvos dujų“ akcijas, nes pagal Vyriausybės strategiją „valdomos įmonės turi dirbti pelningai ir mokėti dividendus į biudžetą“.
Anot M.Dubnikovo, energetikos įmonės dar turi kur „optimizuotis“, tačiau RST ir VST efektyvumo didinimą gali nukelti planuojamas sujungimas.
