Aludariai santūriai vertina augantį eksportą į Taivaną: „Iš tiesų, skaičiai nėra itin dideli“

Taivano Užsienio reikalų ministerijai paskelbus, kad Lietuvos alaus daryklos „Volfas Engelman“ eksportas 2021 m. į šią salą išaugo 23 kartus, Lietuvos aludariai dėl šių skaičių nelinkę šokinėti iš džiaugsmo. Pasak Aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, nors skaičiai ir nėra itin dideli, kalbama apie šimtus tūkstančių litrų eksportuojamo alaus.
Vilniuje prasidėjo „Vilniaus alaus festivalis“
Alus / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Temos: 3 Kinija Alus Taivanas

Žinia apie augantį alaus eksportą į Taivaną ministerija pirmadienį pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

Komentuodamas naujieną S.Galadauskas teigė, kad alų be „Volfas Engelman“ į Taivaną eksportuoja ir „Švyturys-Utenos“ bei „Kalnapilio-Tauro“ grupė. Pasak jo, įmonės nuosekliai augina eksportą, tačiau kol kas mastai nėra dideli.

„Sunku pasakyti, kiek iš viso išaugo alaus eksportas į Taivaną. Atrodo, kad skaičiai įspūdingi, bet jeigu 1 dėžę buvai pardavęs ir dabar pardavei 23 dėžes, tai 23 kartus ir išaugo. Nuo mažos bazės skaičius skamba labai įspūdingai. Skaičiai nėra dideli, bet taip, kalbame apie šimtus tūkstančių litrų – ne po dėžę pardavinėjame“, – 15min sakė S.Galadauskas.

Aludariai daug vilčių deda į tai, kad Europos Komisija leistų perorientuoti eksporto skatinimo lėšas nuo Kinijos į Taivaną, toks sprendimas leistų išauginti eksporto apimtis.

„Tai yra eksporto skatinimo į trečiąsias šalis programa, kuri 80 proc. subsidijuojama Europos Komisijos. Remiamas dalyvavimas parodose – Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje. Turime ir kitų rinkų – Rusija, Baltarusija, Ukraina. Kinijos rinkai per trejus metus numatyta įvykdyti veiklų, tokių kaip dalyvavimas parodose, degustacijos, reklama ir taip toliau – už pusantro milijono eurų. Jeigu tas lėšas būtų galima perkelti į Taivaną, tai, be abejonės, leistų auginti eksportą“, – svarstė S.Galadauskas.

„Scanpix“ nuotr./Alus
„Scanpix“ nuotr./Alus

Lietuvos Vyriausybė taip pat ėmėsi žingsnių, siekdama padėti nukentėjusiam verslui. Praėjusią savaitę buvo pritarta 6 mln. eurų vertės priemonei, kuri būtų nukreipta į naujų rinkų paiešką. Iš jų 5 mln. eurų bus skirta paramai, nukreiptai į įmonių ir jų produkcijos pristatymą užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, 1 mln. eurų – produktų sertifikavimo rėmimui.

Paklausus, kaip alaus gamintojai vertina šią priemonę, S.Galadauskas tvirtino, kad dar nėra įsigilinęs į kriterijus, bet „kažkuo pasinaudoti gal ir bus galima.“

Lietuva planuoja verslo misiją

Kol lietuviai gruodžio 25 dieną šventė Kalėdas, Taipėjuje tądien vyko maisto paroda „Food Taipei“. Joje didelis dėmesys skirtas produktams iš Lietuvos, pradedant lietuvišku alumi ir baigiant šokoladu. Taipėjaus maisto parodoje produkciją pristatė 25 gamintojai iš Lietuvos, o lietuvišką produkciją pastaruoju metu socialiniuose tinkluose aktyviai reklamavo Taivano valdžios atstovai.

Lietuvos nacionalinio stendo parodoje organizatorių „Litfood“ atstovė Irma Šlaičiūnaitė–Černiauskienė 15min komentavo, kad po parodos jaučiamas susidomėjimas lietuviška produkcija, o taivaniečiai patys rašo įmonėms, todėl „dabar svarbiausia, jog ryšys nenutrūktų ir, tikėtina, artimoje ateityje duotų apčiuopiamų rezultatų.“

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane

Pasak jos, ir ateityje planuojama dalyvauti Taivane vyksiančiose maisto produktų ir gėrimų parodose.

„Jei tik pandeminė situacija leis, ketiname vykti ir gyvai dalyvauti „Food Taipei“ parodoje, vyksiančioje 2022 m. vasarą. Tuo pat metu planuojama surengti ir verslo misiją. Šiuo metu taip pat organizuojami verslo kontaktų susitikimai (B2B) su įmonėmis, nukentėjusiomis Kinijos taikomų ribojimų“, – komentavo I.Šlaičiūnaitė-Černiauskienė.

Iš alaus gamintojų gyvai savo produkciją parodoje pristatė Pakruojo spirito varykla ir alaus darykla, „Aukštaitijos Bravorai“, „Švyturys-Utenos alus“, „Volfas Engelman“. Virtualioje parodoje dalyvavo „Širvėnos bravoras.“

Kadangi Taivanas dar nauja rinka, pasak Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus, šiuo metu svarbiausia suderinti eksporto sertifikatus, kurie realiai atvertų Taivano rinką ne tik negyvūninės kilmės produktams, bet ir Lietuvos pieno bei mėsos pramonės produkcijai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Pieno žvaigždžių" pieno gamyba
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Pieno žvaigždžių" pieno gamyba

Tiesa, kaip anksčiau rašė 15min, Lietuvos maisto eksportuotojai nežiūri į Taivaną su pernelyg dideliu entuziazmu.

„Matome, kad ji gali būti kaip dalis eksporto rinkos, bet kad kas nors didesnio – tuo tikinčių yra mažai. Yra atstumas ir kiti dalykai – jie susideda ir stebuklų nebūna. Manau, kad draugiški santykiai į kokius nors rezultatus pavirs, bet tai nebus perversmas. Čia nebus alternatyva Kinijai“, – 15min anksčiau sakė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų