Šiemet alaus rinka traukėsi 9,2 proc. Akcizo įtaka ryškiau pasijuto nuo antrojo šių metų ketvirčio, kai alaus kaina ūgtelėjo apie 30 proc. Pirmą vasaros mėnesį – birželį – jau fiksuotas 15,9 proc. alaus rinkos kritimas, skaičiuoja „Nielsen“. Tiesa, aiškesnis poveikis rinkai bus aiškus įvertinus metų duomenis.
„Vertinant kaimo ir miesto duomenis, didžiausias rinkos smukimas fiksuotas miestuose. Kaime šis rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis, tad akivaizdu, kad akcizas mažiausiai paveikė provinciją“, – sako „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.
„Nielsen“ atstovė patikino, kad bent kartą per mėnesį alų vartoja 43 procentai gyventojų, o kas penktas – bent kartą per savaitę.
„Yra du skirtingi segmentai. Vienas – vidutinių aukštų pajamų išsimokslinęs miestų gyventojas, kitas segmentas – tai darbininkai ir taip pat labai išsiskiria kaimų žmonės“, – teigia D.Buckonytė.
Ji skaičiuoja, kad jau dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta apie 16 proc. lietuvių. Tačiau Alytaus ir Marijampolės apskrityse – jau du trečdaliai. Alaus mėgėjai važiuoti į kaimyninę valstybę linkę dar labiau – vidutiniškai 20 proc. vartojančių alų lietuvių šiemet apsilankė Lenkijoje.
„Alų bent kartą per mėnesį vartojančių lietuvių skaičiai dar įspūdingesni. Bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta kas penktas, kartą per mėnesį – kas dešimtas alaus mėgėjas“, – teigia D.Buckonytė ir patikina, kad labiausiai paveikti mažesnių pajamų 30–39 metų gyventojai.
Anot jos, iki akcizų pakėlimo alaus rinkos nuosmukis siekė 3,4 proc. o nuo balandžio – nuosmukis išaugo ir siekė iki 20 proc. Pašnekovai tikino, kad šalta vasara didelės įtakos alaus pardavimams neturėjo.
Pastebi „alko turizmą“
„Kalnapilio-Tauro“ grupės direktorius Marijus Kirstukas, žiniasklaidai pristatydamas bendrovės veiklos rezultatus, taip pat teigė, kad pastebi padidėjusį „alko turizmą“, anot jo, Estijos pavyzdys rodo, kad jis gali dar labiau išaugti. Anot jo, kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių siekia nuo 50 iki 80 centų už litrą, be to, Lietuvoje draudžiamos akcijos.
„Skaičiuojama, kad estai, per porą metų stipriai padidinus akcizą, apie 40 proc. alkoholio įsigyja kaimyninėje Latvijoje. Išaugus kainoms lietuviai taip pat atrado ir šią šalį, kur akcizas beveik perpus mažesnis. Perkant dėžę, arba 20 butelių alaus, Latvijoje galima sutaupyti apie 10 eurų. Tad mažesni pardavimai vietinėje rinkoje tikrai nerodo, kad mažėja ir vartojimas. Žmonės tiesiog randa, kur alaus įsigyti pigiau“, – sako M.Kirstukas.
Jis vertina, kad netgi jei Latvija pritaikytų vienkartinį akcizo pakėlimą, kainų skirtumas vis tiek išliktų, ir prekyba ant sienos toliau vyktų.
„Tai susiję su mokesčių reforma Latvijoje, jie planuoja keisti ir pritaikyti vienkartinį didelį akcizų pakėlimą. Tačiau, jei Lietuva irgi akcizą pakels kitais metais, bent jau, kas yra girdėta, apie 20 proc., tai pinigine išraiška skirtumas išliks didelis. O Lenkija tikrai nieko neketina daryti ir tarpas tarp kainų išlieka didžiulis“, – sako M.Kirstukas.
Anot jo, Latvijoje akcizai bus keliami nuo kitų metų kovo 1 d., tačiau jie vis tiek ten liks mažesni nei Lietuvoje.
„Kalnapilis“ augino pardavimus ir pelną
„Kalnapilio-Tauro“ grupė šiemet vis dėlto skaičiuoja didesnius pardavimus ir pelną – tačiau, vadovo teigimu, smukusius alaus pardavimus pakeitė gaiviųjų gėrimų pardavimai ir eksportas į kitas valstybes. Bendrovės vadovas tikina, kad prognozė nekeičiama – šiemet tebelaukiama 16–20 proc. alaus rinkos nuosmukio.
„Kalnapilio-Tauro“ grupės pardavimo pajamos pirmą pusmetį, lyginant su tuo pačiu metu pernai, augo 3,7 proc. ir siekė 28,5 mln. eurų. Bendrovės bendrasis pelnas atitinkamai išaugo 5,8 proc., arba 0,55 mln. eurų, ir sudarė 9,98 mln. eurų.
„Nors grupės alaus pardavimo kiekiai Lietuvoje pirmą pusmetį smuko dešimtadaliu, kaip ir visa rinka, mums pavyko ketvirčiu padidinti karbonizuotų gėrimų ir vandens pardavimą bei eksporto apimtis. Diversifikavę veiklą, sugebėjome atlaikyti alaus rinkos kritimą“, – teigia M.Kirstukas.
Bendras gėrimų pardavimo kiekis litrais per 6 mėnesius smuktelėjo nežymiai (1,3 proc.) ir siekė 61,88 mln. litrų. Lietuvoje gėrimų pardavimas litrais krito 10 proc., o eksportuojamos produkcijos kiekis ūgtelėjo daugiau kaip 15 proc.
Per pirmą pusmetį „Kalnapilio-Tauro“ grupė eksporto apimtis padidino 15 proc. Labiausiai, 30 proc., prie to prisidėjo alaus eksportas. Svarbiausios eksporto kryptys šį pusmetį įmonei buvo Izraelis, Airija, Suomija, Ispanija, o didžiausias pardavimo augimas fiksuotas Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje.
„Nors šiemet dėl išaugusio akcizo samdėme tik mažiau sezoninių, o nuolatinių darbuotojų skaičiaus nemažinome, kitąmet gali tekti jį peržiūrėti. Be to, akivaizdu, kad darbo vietų mažės ir su aludaryste susijusiuose sektoriuose. Nors valdžios atstovai teigia, kad jau mato teigiamas padidinto akcizo pasekmes, manome, kad užsimerkiama prieš žalą Lietuvos ekonomikai“, – sako M.Kirstukas.
Jo teigimu, sudėjus išaugusio akcizo pasekmes ir nuo kitų metų startuojantį alkoholio reklamos draudimą, laukiama dar didesnio smūgio.
