Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė „Amber Grid“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 23 dienos sprendimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
„Tai reiškia, kad nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės“, – BNS ketvirtadienį pranešė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.
„Alvoros“ turtą pirmos instancijos teismas buvo areštavęs balandžio 11 dieną, kai priėmė „Amber Grid“ ieškinį jai siekiant iš „Alvoros“ priteisti beveik 5 mln. eurų žalos dėl dujotiekyje sumontuotų galimai rusiškų tinkamų sertifikatų neturinčių detalių ir netinkamai įvykdytos šimtamilijoninės sutarties.
Kovo viduryje skelbta, kad žiniasklaidai paviešinus apie dujotiekyje sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto užsakovė „Amber Grid“ pareikalavo „Luminor“ banko išmokėti „Alvorai“ suteiktos garantijos lėšas – 5,8 mln. eurų – ir inicijavo jos įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Šių metų sausį „Amber Grid“ reikalaudama ištaisyti trūkumus pateikė pretenziją rangovei dėl abejonių sukėlusių galimai rusiškų detalių.
Neplaninį GIPL patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius tuomet patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
VERT taip pat konstatavo, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.
Šią energetikos rinkos reguliuotojo išvadą dujų perdavimo tinklo operatorė yra apskundusi teismui.
Birželio pradžioje „Amber Grid“ paskelbė rangovų, kurie pakeistų dalį GIPL detalių, kvalifikacinę atranką.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
