Valstybė ambicingesnių ir mažiau nuspėjamų startuolių link žengia žingsnį kartu su privačiais investuotojais. Prieš kelias savaites „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pranešė, kad steigia dukterinę įmonę „Kofinansavimas“, kuri investuos valstybės lėšas į perspektyvias Lietuvos įmones ir kartu sieks pritraukti privačius investuotojus. Tokiu būdu, pasak steigėjų, bus siekiama suteikti galimybę perspektyvioms, ypač ankstyvosios stadijos, Lietuvos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) gauti joms sunkiai prieinamą finansavimą.
Ar iš tiesų toks valstybės žingsnis naudingas, jei taip, kuo ir kokios po tuo slepiasi rizikos?
Judama tinkama kryptimi?
Kauno technologijos universiteto Finansų krypties studijų programų vadovė Gerda Žigienė pastebėjo, kad ES šalių įmonės kol kas labiau pasitiki tradiciniu bankiniu finansavimu nei alternatyviu finansavimu, tačiau, kita vertus, smulkioms ir vidutinėms įmonėms reikalingas išorės finansavimas labai priklauso nuo bankų teikiamų paskolų. Būtent todėl tokioms įmonėms būtina sukurti alternatyvų, panašių į koinvesticinio fondo steigimą.
Pakankamų finansinių lėšų užtikrinimas yra pagrindinė įmonių funkcionavimo prielaida.
„Koinvesticinio fondo steigimas yra teigiamas žingsnis, užtikrinsiantis lengvesnį kapitalo pasiekiamumą įsteigtoms naujoms labai mažoms ir mažoms įmonėms – „startuoliams“. Pakankamų finansinių lėšų užtikrinimas yra pagrindinė įmonių funkcionavimo prielaida. Gerai žinoma, kad SVV susiduria su kitokiomis problemomis nei stambios įmonės, kai kalbame apie verslo finansavimą“, – dėstė profesorė G.Žigienė.
Pasak jos, šis finansinis instrumentas gali paskatinti plėtoti šalies rizikos kapitalo investavimo aplinką ir skatinti investicijas į verslus ir darbo vietas regionuose, reikalinga.
Paklausta, ar galima tai pavadinti inovatyviu žingsniu, G.Žigienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje – taip, tačiau Europa SVV finansavimui gerinti didelį dėmesį skiria jau nuo seniau. Mat 28 Europos Sąjungos šalių vidurkis rodo, kad apie 40 proc. SVV nurodo finansavimo prieinamumą kaip problemą
„Per pastarąsias dvi dekadas Europos Komisija strategiškai vystė įvairias finansavimo priemonių formas SVV veiklai skirtingose jo veiklos stadijose paremti. Peržiūrėjau keletą tyrimų apie rizikos kapitalo įtaką įmonių augimui ir veiklos efektyvumui.
Beveik visi jie empiriškai įrodo, kad rizikos kapitalu finansuojamos įmonės pasiekė žymiai didesnį pajamingumo lygį ir sukūrė daugiau darbo vietų nei analogiškos įmonės, nepasinaudojusios rizikos kapitalu. Kitas tyrimas taip pat įrodo, kad tų įmonių veiklos efektyvumas žymiai geresnis dėl nuolatinės priežiūros ir rizikos kapitalų atstovų dalyvavimo verslo valdyme“, – komentavo profesorė.
Įmonėms – kur kas daugiau galimybių
„Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė koinvesticinio fondo įkūrimą taip pat vertino teigiamai. O kaip vieną iš privalumų paminėjo galimybę startuoliams atverti vertybinių popierių rinkos duris. Be to, bendrovei tai yra viena iš lėšų pritraukimo galimybių. „Mes jau keletą metų bendradarbiaujame su rizikos ir privataus kapitalo fondais bei jų asociacija, taip pat INVEGA bei Ūkio ministerija.
Manome, kad koinvesticinio fondo sukūrimas paskatins investavimą į smulkias ir vidutines Lietuvos bendroves bei suteiks galimybę joms ateiti į Baltijos šalių vertybinių popierių rinką „First North“, kurią valdo „Nasdaq“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržos“, – kalbėjo A. Saladžienė.
Šios investicijos ateitų tiesiogiai į bendrovių kapitalą, kas dar labiau išplėstų jų galimybę papildomai skolintis iš bankų.
Kalbėdama apie „First North“ rinką specialistė pabrėžė, kad ši sukurta būtent mažesnėms augančioms bendrovėms, joje bus keliami mažesni reikalavimai nei reguliuojamoje rinkoje. Į „First North“ bendrovės gali ateiti išleisdamos akcijas ar obligacijas.
Bet taip pat jos gali ateiti tada, kai jų investuotojai, pvz., prieš tai jau investavę rizikos kapitalo savininkai, angelai, nusprendžia, kad bendrovę jau pakankamai išaugino ir laikas iš jos visai ar iš dalies pasitraukti, praplėsti akcininkų ratą, realizuoti pelną“, – aiškino „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė.
Pasak jos, koinvesticinio fondo steigimo iniciatyva – labai reikalinga, ji galės padėti augančioms bendrovėms ne tik sulaukti investicijų, pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšų, bet jas papildyti ir iš kapitalo rinkos, pritraukiant rizikos kapitalo bei naujų privačių investuotojų.
Šios investicijos ateitų tiesiogiai į bendrovių kapitalą, kas dar labiau išplėstų jų galimybę papildomai skolintis iš bankų. „Struktūrinių fondų lėšos, rizikos kapitalas, privačių investuotojų ir kitų privačių įmonių pinigai bei „First North“ rinka galėtų pasitarnauti augančių Lietuvos bendrovių verslui“, – tikino A.Saladžienė.
Jei šis instrumentas bus valdomas taip, kaip sugalvota, kaip turi būti, tada jis teigiamai paveiks verslo aplinką.
Rizika yra visada
Finansų analitikė Dalia Rakauskaitė valstybės iniciatyvą investuoti į startuolius kartu su privačiais investuotojais vertino teigiamai, tačiau atkreipė dėmesį į vieną itin svarbų aspektą.
„Jei šis instrumentas bus valdomas taip, kaip sugalvota, kaip turi būti, tada jis teigiamai paveiks verslo aplinką. Nebijau to pasakyti, nes, pavyzdžiui, įkūrus „Jeremie“ fondą ir visų kitų investuotojų, rizikos kapitalo fondų ir galiausiai pačių startuolių dėka, Lietuvoje susikūrė palankios sąlygos.
Mes drąsiai konkuruojame pasaulinėje rinkoje su kitų valstybių startuoliais dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą. Šiuo metu, beje, institucinio investuotojo į startuolius, išskyrus „Practica“, kurios veikla šiemet pasibaigs, ir neturime. Taigi tikrai nereikėtų sustoti, manau, šią kryptį ir tęsia „Invega“, – svarstė pašnekovė, neslepianti, kad į kitas ES struktūrines subsidines paramas žiūrinti skeptiškai, nes jos iškraipo rinką. Kai pinigų dalis verslininkams yra duodama neskaičiuojant, kad ją teks grąžinti, pasak specialistės – tai tikrai iškraipo rinkos sąlygas.
Kai pinigų dalis verslininkams yra duodama neskaičiuojant, kad ją teks grąžinti, pasak specialistės – tai tikrai iškraipo rinkos sąlygas.
Dirbant su startuoliais iš tiesų yra nemažai iššūkių ir rizikos, priminė D.Rakauskienė, anot jos – tai ir yra didžiausias klausimas, kas tą riziką prisiims, ar tai yra apskaičiuota. „Visų pirma, reikia rasti tikrai kompetentingus žmones, kurie prisiimtų atsakomybę ir atrinktų projektus.
Privatus investuotojas prisiima riziką dėlto, kad ne tik išlošia, bet ir patiria nuostolių. Jeigu „Invega“ taip pat yra numačiusi, kad gali iš šio fondo patirti nuostolių, tada gerai. Kodėl aš taip sakau? Nes išvystyti startuolį reikia laiko, daug laiko, kartais atsiranda skubėjimas, tolimesnės vizijos nematymas ir pan. Sakyčiau, kad toks planas yra sveikintinas tada, jei yra aiškiai numatyta, kad startuoliui nesivystant, kaip planuota, valstybė nesiims jokių sankcijų, turiu mintyje, išieškoti lėšų iš privačių investuotojų ar pan.“, – įžvalgomis dalijosi finansų analitikė.
Dėl tam tikros rizikos pritarė ir A. Saladžienė: „Rizika yra visuomet – tokia verslo esmė, kitaip nebūtų ir grąžos. Tačiau skaidrumas, skirtingų investuotojų dalyvavimas įmonės valdyme bei priežiūroje investavimo riziką mažina. Privačių investuotojų pasitikėjimui ypač svarbus bus skaidrus, geriausią pasaulinę praktiką atitinkantis šios koinvestavimo priemonės įgyvendinimas.“
Remsis praktika
„Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka, paklaustas, kaip bus siekiama valdyti naujojo fondo riziką, tikino, kad bus remiamasi bendrąja pasitvirtinusia praktika. „Fondo veikla bus atskirta nuo „Invegos“ ir kitų „Invegos“ vystomų veiklų (nuo garantijų teikimo, ES struktūrinių ir investicinių fondų remiamų priemonių įgyvendinimo, kitų rizikos kapitalo priemonių).
Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse privatūs investuotojai ar įmonės, investuojančios į rizikos kapitalo fondus ir dalyvaujančios tokių fondų valdymo veikloje, siekdamos apsaugoti ne investavimui skirtą turtą, savo šeimos ar kitų turimų įmonių turtą, nuo investavimo veiklos nuostolių rizikos šių investicijų nesėkmės atveju, investuoja į įmones ne tiesiogiai, bet per tam įsteigtus atskirus juridinius asmenis.
Siekiant valdyti naujojo fondo riziką bus remiamasi bendrąja pasitvirtinusia praktika
Paprastai steigiami atskiri ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kurie turi ir valdo nuo akcininkų (investuotojų) atskirtą turtą, savo vardu įgyja teises ir pareigas bei pagal savo prievoles atsako kaip savarankiški teisės subjektai jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šie ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys tampa komanditinėmis ūkinėmis bendrijomis (KŪB) (rizikos kapitalo fondo) tikraisiais nariais“, – aiškino „Invegos“ vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad steigiant ir valdant fondą bus laikomasi tų pačių principų kaip ir kitų privačių rizikos kapitalo fondų steigimo ir valdymo atvejais. „Fondo investicijos bus atskirtos nuo kitų privačių investuotojų investicijų, taip pat fondas aktyviai nedalyvaus šių įmonių valdyme. Už savo įsipareigojimus ir prievoles fondas atsakys savo ir fondo valdytojo – UAB „Kofinansavimas“ – turtu, o „Invegos“, kaip valstybės kontroliuojamos bendrovės, turtinė atsakomybė bus apribota lėšų suma, kurią „Invega“, veikdama kaip viešasis investuotojas ir KŪB narys komanditorius, bus investavusi į fondą“, – kalbėjo A.Zabotka.
Komentuodamas naujojo fondo atsiradimą ūkio viceministras Marius Skarupskas tikino, kad visada naujos iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje yra susijusios su šiek tiek didesne rizika. „Tad ir šiuo atveju galima tikėtis, jog pradžioje toks naujas rizikos kapitalo investicijų įgyvendinimo būdas, kuomet fondą valdo valstybės įmonė, gali būti sutiktas su šiek tiek didesniu rinkos dalyviu atsargumu.
Tačiau, „Invega“, kaip valstybės lėšų investuotoja ir atitinkamai jos įsteigta dukterinė bendrovė UAB „Kofinansavimas“, perleis didžiąją dalį valdymo pareigų privatiems koinvestuotojams pagal akcininkų sutartį – investicijų iniciatoriai ir valdytojai bus tik privatūs koinvestuotojai“, – aiškino ūkio viceministras.
M.Skarupsko teigimu, vienas iš tokios priemonės tikslų – įmonių finansavimosi struktūros pasikeitimas: „Esant valstybės dalyvavimui, įmonės labiau pasitikės investuotojais į kapitalą.
Kapitalo bazės stiprinimas įmonėms leis įgyti konkurencinius pranašumus, įgyvendinant didesnius investicinius sprendimus, sumažinti priklausomybę nuo kreditinio finansavimo ekonomikos nuosmukių metu. Tikėtina, kad įmonės, pritraukusios papildomo kapitalo, taip pat turėtų didesnes galimybes pritraukti daugiau ir skolinio finansavimo didesniems projektams įgyvendinti.“
Pasiteiravus, kas labiausiai šioje schemoje išloš, A.Saladžienė tikino, kad vieno laimėtojo išskirti negalima. Pasak pašnekovės, laimės abi pusės: įmonės pritrauks naujų investicijų, o investuotojai turės daugiau galimybių investuoti. Valstybės, profesionalių ir kitų privačių investuotojų bei viešos vertybinių rinkos derinys galėtų sudaryti sąlygas drąsiau investuoti į tokias bendroves, nes jos būdamos viešoje vertybinių popierių rinkoje privalės tobulinti valdymą, viešai atskleisti informaciją apie veiklą ir finansinę padėtį, bus labiau matomos visuomenėje, o kartu augs investuotojų pasitikėjimas jomis.
