Dauguma ekspertų mano, kad ECB vadovas Mario Draghi pratęs 80 mlrd. eurų per mėnesį aktyvų supirkimo programą, kuri šuo metu turėtų būti baigta kova. ECB finansų politikos formuotojai mano, kad kartu su pigiomis paskolomis bankams ir rekordiškai žemomis palūkanų normomis vadinamoji kiekybinio švelninimo programa yra itin svarbi siekiant palaikyti lėtą euro zonos ekonomikos atsigavimą ir paskatinti spartesnį kainų augimą.
Tačiau nors infliacija euro zonoje lapkritį buvo didžiausia per pustrečių metų ir siekė 0,6 proc., ji dar gerokai nesiekia ECB užsibrėžtos tikslinės kiek žemenės nei 2 proc. ribos.
Savo ruožtu ekonominės veiklos apimtys euro zonoje kenčia, nes investuotojams nerimą kelia išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai imtis protekcionistinių priemonių.
Be to, Europos Sąjunga turi ir savų problemų: Didžioji Britanija nusprendė išstoti, o Italijoje padėtis destabilizavosi po ministro pirmininko Matteo Renzi atsistatydinimo. Galiausiai kitąmet svarbiose euro zonos narėse – Vokietijoje ir Prancūzijoje – vyks rinkimai.
„Atsižvelgdamas į padidėjusią politinę riziką bei potencialias finansines pasekmės ECB norės elgtis atsargiai“, – mano „Berenberg Bank“ analitikas Holgeris Schmiedingas.
