„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Analitikai: importui iš Baltarusijos į Lietuvą augant, padėtis netrukus gali pasikeisti

Europos Sąjungos Baltarusijai taikomos sankcijos bei tvyranti įtampa tarp Vilniaus ir Minsko abiejų šalių prekybai didelės įtakos kol kas nepadarė, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Tuo metu Pramoninkų konfederacijos vadovas mano, kad artimiausiu metu, kai įsigalios JAV sankcijos Baltarusijai, situacija pasikeis.
Vilkikai
Vilkikai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį iš Baltarusijos importuotų prekių vertė buvo 38 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu visas šalies importas rugsėjį buvo 32 proc. didesnis.

SEB banko ekonomisto teigimu, atmetus importuotos elektros vertę, importo augimas rugsėjį siektų 24 proc., o vien įvežtų prekių kaina – daugiau nei 20 proc. Pasak jo, net ir tai įvertinus, vargiai galima teigti, kad Lietuva smarkiai sumažino importą iš Baltarusijos.

„Stebime, ar verslas reaguoja į tai, kad iššūkių ir problemų su Baltarusija gali daugėti. Ir mes, ir kiti bankai tas rizikas skaičiuojame turbūt nuo pernai rugpjūčio, nuo prezidento rinkimų, ir stebime, kaip keičiasi verslo santykiai. Duomenys atskleidžia, kad verslas nelabai reaguoja. Kodėl? Tai turbūt tradiciškai – kas nėra draudžiama, tas yra leidžiama“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, tiekimo grandinės trikdžiai yra visame pasaulyje, o esant tokiai įtemptai padėčiai vieną produktą pakeisti kitu nėra lengva.

„Ir jeigu turėjai tam tikrą patikimą tiekimą iš Baltarusijos, tai kol galima, kodėl tuo nesinaudoti, nes pakeisti dažnu atveju tiesiog užtruktų ir laiko, ir kainuotų brangiau“, – sakė ekonomistas.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad rugsėjį mažėjo baltarusiškos medienos importas: spygliuočių skiedrų importas krito 43 proc. (skaičiuojant tonomis), granulių – 41 proc., spygliuočių lentų – 37 proc. Tam įtakos turėjo Baltarusijos įvesti eksporto muitai.

T.Povilauskas pažymi, jog Lietuvos eksportas į Baltarusiją rugsėjį buvo 22,3 proc. didesnis negu prieš metus, bet didžiąją jo dalį sudarė reeksportas. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas mažėjo 4,6 procento.

SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas
SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas

Anot ekonomisto, tikėtina, jog panaši situacija bus ir ateityje, tačiau įmonės, ypač didžiosios, yra pasiruošusios „namų darbus“ ir jei ryšys nutrūktų, jos pereitų prie tiekimo iš kitų šalių.

„Kol gali įsivežti ir įvežti, kol nėra draudimų, tol ta situacija bus panaši. Aišku, galima girdėti iš įmonių, visi supranta tą riziką ir visi turi pasiruošę galimus sprendimus, bet kol kas, kol kelias yra atviras importui ir eksportui, juo yra naudojamasi“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad įmonės jaučia įtemptą situaciją ir ieško alternatyvų. Anot jo, importo apimtys artimiausiu metu trauksis, nes įsigalios sankcijos trąšoms.

„Mūsų įmonės turi problemų su Baltarusija ir įvairiomis plotmėmis. Jos jau anksčiau pradėjo jausti problemas ir dėl esamų sutarčių peržiūrėjimo, ir kitų dalykų. Yra galbūt dar ne visos Europos sankcijos Baltarusijai visiškai įsigaliojusios. Tai irgi gali turėti įtakos (importo augimui – BNS)", – teigė R.Sartatavičius.

Jo teigimu, su Baltarusija ryšių turinčios įmonės ieško galimybių keisti savo verslo kryptis.

„Kaip ir su Rusija – buvo ieškoma alternatyvų, čia jau vežėjai ieškojo ir rado tas alternatyvas į kitas šalis ir išsprendė tą klausimą, kai buvo problemos susijusios su vežimais į Rusiją ir su sankcijomis Rusijai, kurios iki šiol yra. Radome kitus kelius ir sėkmingai naudojamės“, – teigė R. Sartatavičius.

„Manau, tie skaičiai pasikeis labai per kokį mėnesį ar du, kai per Lietuvą išvis nustos judėti sąstatai su trąšomis“, – kalbėjo jis.

Nuo gruodžio 8 dienos per Lietuvą nebebus galima vežti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ produkcijos. Tuomet įsigalios Jungtinių Valstijų dar rugpjūtį paskelbtos sankcijos Baltarusijai.

Trąšos, kurioms taikomos sankcijos, sudaro maždaug trečdalį „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto krovinių. Jų srautas per metus siekia apie 11 mln. tonų.

Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui birželį įvedė ir Europos Sąjunga (ES), tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs