„Vienas rizikos veiksnys Šiaulių bankui yra tai, kad pagal pasaulio praktiką paprastai po tokių sandorių apie trečdalį į kitą banką perkeltų indėlininkų iš banko pabėga. Be to, akivaizdu, opciono teisė, jei ja bus pasinaudota, yra naudingesnė Ūkio banko kreditoriams, o ne Šiaulių bankui, nes turtas buvo vertinamas skubant ir, tikėtina, labai konservatyviai, tad gali atsirasti pirkėjų už didesnę kainą, o tai reikštų galimą uždarbio praradimą Šiaulių bankui“, – „Verslo žinioms“ sakė banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.
Analitiko teigimu, rizikos veiksnys yra ir tai, ar sugebės Šiaulių bankas išsaugoti gautus klientus. Kita vertus, pasak „Finastos“ atstovo, iš šios dienos pozicijų žiūrint, sandoris Šiaulių bankui yra labiau naudingas, nei nenaudingas.
„Pažvelkite – bankas vos su 20 mln. eurų papildomu skolintu kapitalu pasidvigubina savo dydį, pozicijas rinkoje. Net jei trečdalis iš Ūkio banko perimtų indėlininkų išsibėgiotų, tai neturėtų būti labai skaudi problema bankui, nes 60 proc. viso gaunamo turto yra likvidūs aktyvai“, – sakė T.Povilauskas.
Bendrovės „Nome Securities“ vyriausiasis akcijų analitikas Andrius Valivonis teigė, jog darant prielaidą, kad iš Ūkio banko perimamo turto rizika nedaug skiriasi nuo vidutinės Šiaulių banko turto rizikos, Šiaulių banko kapitalo pakankamumo rodikliai turėtų suprastėti, bet išlikti aukščiau reikalaujamo kapitalo pakankamumo lygio.
