„Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą. Pasižiūrint, kaip neapgalvotai alkoholio klausimai svarstyti, čia galima sveikinti už santūrumą ir skubotų sprendimų nepriėmimą. Aš tos reformos dėl jos polėkio nekritikuoju, susitarkime, kad tai ne reforma, o mažas pakaitaliojimas, bet geriau toks negu radikalūs pakeitimai ir dar ne į tą pusę“, – BNS teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, Vyriausybės pasiūlymus galima pavadinti „aktualių problemų sprendimu ir tam tikru higieniniu apsivalymu“.
„Tai nėra reforma, tai yra pasiūlymai dabartinės sistemos pagerinimui. Tai daugiau technokratiniai pasiūlymai, nukreipti į smulkųjį verslą ir mažas pajamas gaunančius gyventojus.
Pavyzdžiui, labai aktualus pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo pajamų klausimas, jis nesikeičia. Vidutinį ir didesnį darbo užmokestį gaunantiems žmonėms, kurie suneša didžiąją dalį GPM ir „Sodros“ įmokų, apmokestinimas iš esmės visai nemažėja. Tas galioja pajamoms iki dešimties vidutinių darbo užmokesčių, kai jau atsiras tos vadinamosios „Sodros“ lubos“, – BNS tvirtino T.Povilauskas.
„Tačiau, kaip suprantu, tikslas buvo mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę ir taip, tas yra daroma“, – pridūrė jis.
Pasak Ž.Šilėno, dalis pakeitimų kelia klausimų, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų didinimas mažiausiai uždirbančiųjų pajamas padidins nežymiai, o 100 eurų „Sodros“ įmokų neapmokestinimas mažins paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas.
„Pirmas „Sodros“ 100 eurų neapmokestinimas šiek tiek padės (mažas pajamas gaunantiems gyventojams – BNS), bet šitoje vietoje „Sodra“ dar labiau pradeda panašėti ne į draudimą, o į mokestį. Tiems, kas uždirba daugiau, į „Sodrą“ mokėti daugiau dar labiau dingsta paskatos. „Sodra“ ir dabar yra progresyvi, o kai atsiranda tas 100 eurų, tai vėl ryšys tarp to, ką tu sumoki, ir ką gauni, dar labiau dingsta“, – teigė Ž.Šilėnas.
Pasak jo, reikėtų svarstyti, ar neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) neturėtų būti taikomas ir daugiau uždirbantiems.
„Tiems mažiausiai uždirbantiems ir apskritai visiems buvo galima padėti apskritai „Sodros“ įmokas mažinant, kaip tai buvo numatyta anksčiau socialiniame modelyje. Lygiai taip pat su NPD galima kelti klausimą, ar tik minimalų atlygį gaunantys žmonės nusipelnė jo? Ar vidurinioji klasė nenusipelnė NPD?“ – klausė LLRI vadovas.
Jis taip pat svarstė, kodėl siūloma diferencijuoti individualių veiklų mokesčius. Pasak Ž.Šilėno, jei tuo siekiama padėti mažiau uždirbantiems, tai būtų galima daryti, tačiau jei taip bandoma kovoti su šešėliu, to gali nepavykti padaryti.
„Klausimas, dėl ko tai yra daroma? Ar tai daroma dėl teisingesnio apmokestinimo, ar dėl noro padėti mažiau uždirbantiems? Galbūt tai galima daryti, bet jeigu norima kovoti su šešėliu, ar manoma, kad daug įmonių uždirba daug pelno, tai gali tą pelną kitaip pavadinti“, – sakė Ž.Šilėnas.
Tuo metu T.Povilauskas teigiamai vertino individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus.
„Aš visai pritariu siūlymui taikyti progresinį individualios veiklos apmokestinimą, nebevertinant atskirų specialybių. Tai tikrai įneš daugiau aiškumo“, – tvirtino T.Povilauskas.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, siūlomi pakeitimai gerokai mažina mažas pajamas gaunančiųjų mokestinę naštą.
„Planuojama NPD sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, o nuo pirmojo uždirbto 100 eurų per mėnesį nereikės mokėti socialinio draudimo įmokų. Tai reikšmingas mokestinės naštos sumažėjimas, tačiau kol kas ji aktuali tik pačias mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, todėl ateityje reikėtų ieškoti galimybių mažinti naštą ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms“, – komentare žiniasklaidai sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, papildomos mokestinės paskatos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir investuojančioms įmonėms nemažai kainuos, o prarastas pajamas valstybės biudžete reikės kažkuo kompensuoti.
„Siekiant skurdo mažinimo ir mokesčių sistemos efektyvumo didinimo, neišbalansuojant valstybės finansų, kai kurias lengvatas teko paaukoti kaip neprioritetines. Kalibruojant mokesčių sistemą retai būna ir vilkas sotus, ir avis sveika. Galima pasidžiaugti, kad neatsirado naujų mokesčių, ir tikėtis, kad jie nebus svarstomi tol, kol nepadidės valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumas“, – pabrėžė „Swedbank“ ekonomistas.
T.Povilauskas sakė neabejojantis, kad siūlomus pakeitimus įvairios interesų grupės dar bandys koreguoti.
„Aš neabejoju, kad rudenį vaizdas gali būti visai kitas. Manau, vien dėl siūlymo atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo viešbučių paslaugoms matysime nemažą šaršalą. Tai yra pakankamai sparčiai augantis sektorius ir didžioji dalis Europos Sąjungos turi lengvatą apgyvendinimo paslaugoms. Manau, kad daug dar čia bus tų diskusijų ir klausimų, išlys daug skirtingų nuomonių. Darbas su šitais pasiūlymais dar tik prasideda“, – BNS teigė T.Povilauskas.
Jis prognozavo, kad daugiausia diskusijų taip pat gali kilti dėl siūlomo individualios veiklos progresyvaus apmokestinimo, žemdirbiams taikomų lengvatų susiaurinimo.
Tuo metu N.Mačiulis sakė, kad daugiausia kritikos Vyriausybės pasiūlymai turbūt sulauks ne dėl lengvatų naikinimo, o dėl nepakankamai ambicingų tikslų ir pokyčių.
„Vis tik vertinant neigiamą visuomenės nuomonę daugelio esminių reformų klausimu bei dažną pasirinkimą išlaikyti status quo, tokio nuosaikaus pokyčio buvo galima tikėtis. Svarbiausia tai, kad nors pokyčiai ir nėra dideli, jų kryptis yra teisinga, o naudą pirmiausia pajus labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai“, – komentare teigė N.Mačiulis.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
