Planuojant investicijas į žemės ūkį taip pat reikėtų atsižvelgti į išaugusius muitus NVS šalyse ir ateityje mažėsiančią Europos Sąjungos paramą šiam sektoriui, teigia „DnB Nord“ banko analitikai.
Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė 2008 metų kainomis buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus.
Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė 2008 metų kainomis buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus. Bendro ekonomikos nuosmukio fone žemės ūkis pagal šį rodiklį pateko į lyderių trejetą kartu su ryšiais ir chemijos pramone.
„Žemės ūkio lyderystę lėmė keletas priežasčių. Maisto produktai yra pirmo būtinumo, todėl krizei atsparesnė prekė, šis sektorius yra remiamas iš Europos Sąjungos ir Nacionalinio biudžetų, o subsidijų apimtis pastaruoju metu augo, pernykščiai orai buvo palankūs žemdirbystei“, – pranešime sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Be to, anot jo, praėjusiais metais daugelyje šalies ūkio sektorių gerokai sumažėjo darbo vietų, dėl ko gausėjo užimtųjų žemės ūkyje.
Teigiamos įtakos šio sektoriaus rezultatams turėjo žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir investuojamų į žemės ūkio gamybą prekių kainos – jos 2009 metais buvo maždaug ketvirtadaliu pigesnės nei prieš metus.
Pasak R.Rudzkio, nors žemės ūkio gamybos apimtis pernai išaugo, dėl ženklaus produkcijos pigimo sektoriaus sukurta pridėtinė vertė to meto kainomis vis dėlto krito penktadaliu iki 4,1 mlrd. litų.
„DnB Nord“ banko analitikų teigimu, pernai geriau sekėsi augalininkystės ūkiams – didėjo pasėlių plotai, augo beveik visų pagrindinių augalininkystės produkcijos grupių supirkimas. Tačiau krito supirkimo kainos – paskutinįjį 2009–ųjų ketvirtį jų indeksas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus.
Gyvulininkystės sektoriuje pernai galvijų, kiaulių ir paukščių skaičius sumažėjo. Smukus pieno ir mėsos gaminių paklausai vidaus bei užsienio rinkose, sumenko gyvulininkystės produkcijos supirkimas. Bendras gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų indeksas per 2009 metus sumažėjo 4 procentais.
Pasak „DnB Nord“ banko analitikų, žemės ūkio sektoriaus perspektyvas Lietuvoje taip pat gerina Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valdžios finansinė parama. Pernai žemės ūkiui finansuoti iš Lietuvos biudžeto buvo skirta 2,95 mlrd. litų, iš kurių 1,93 mlrd. sudarė ES parama.
Vertindami tolesnes žemės ūkio sektoriaus perspektyvas, „DnB Nord“ banko analitikai šiai veiklai prognozuoja paklausos augimą.
Gyvulininkystės sektoriuje pernai galvijų, kiaulių ir paukščių skaičius sumažėjo. Smukus pieno ir mėsos gaminių paklausai vidaus bei užsienio rinkose, sumenko gyvulininkystės produkcijos supirkimas.
„Tai lemia didėjanti pasaulio žmonių populiacija, augant gyventojų pajamoms sparčiai kylantis maisto vartojimas Kinijoje ir Indijoje bei biokuro gamybos plėtra dėl energijos nešėjų brangimo. Šie procesai didins investicijų į Lietuvos žemės ūkio sektorių patrauklumą“, – teigė R.Rudzkis.
Tačiau, jo nuomone, reikėtų įvertinti ir nepalankius veiksnius, dėl kurių artimiausiais metais žemdirbių laukia nemenki iššūkiai. Dėl kryptingos Rusijos vykdomos apsirūpinimo savais maisto produktais programos mažėjantis importas į šią šalį, Lietuvos eksportuotojams nepalanki Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos bendra muitų sąjunga.
Neigiamos įtakos taip pat turi panaikintos ES subsidijos pieno gaminių eksportui į trečiąsias šalis, sumažėjusi Lietuvos ir Latvijos, kuriose parduodama daugiausia lietuviškos kilmės maisto produktų, gyventojų perkamoji galia.
Šiemet svarstomi ES bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai gali pastebimai apriboti šiuo metu teikiamą finansinę paramą ūkininkams, todėl jau dabar ypatingas dėmesys turi būti sutelktas į žemės ūkio modernizavimą ir efektyvumo didinimą.
