Nepaisant to, kad dėl pandemijos smarkiai sumažėjo anglies dioksido išmetimas, vidutinė pasaulio temperatūra artimiausią šimtmetį vis tiek gali pakilti keliais laipsniais, o tai reiškia, kad neturtingoms ir besivystančioms šalims gresia virtinė gaivalinių stichinių nelaimių ir masinis žmonių perkėlimas.
Labdaros organizacijos „Oxfam“ atlikta analizė parodė, kad 1990–2015 metais, kai metinis išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 60 proc., turtingosioms valstybėms teko atsakomybė už beveik trečdalio vadinamojo pasaulinio anglies dioksido biudžeto išeikvojimą.
Anglies dioksido biudžetas yra suminės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurią žmonija gali išskirti, kol katastrofiškas temperatūros kilimas taps neišvengiamu, riba.
Vos 63 mln. žmonių – „1 proc.“ – nuo 1990 metų teko 9 proc. anglies dioksido biudžeto, parodė Stokholmo aplinkos instituto „Oxfam“ tyrimas.
Analizėje, rodančioje vis didėjančią „anglies dioksido emisijų nelygybę“, teigiama, kad minėto 1 proc. pasaulio gyventojų išmetamų teršalų augimo greitis tris kartus viršijo vargingiausios žmonijos pusės išmetamų teršalų kiekio augimą.
„Ekstremali ekonominė nelygybė ne tik skaido mūsų visuomenę ir ne tik lėtina skurdo mažėjimo tempą“, – naujienų agentūrai AFP teigė politikos, koncultacijų ir tyrimų vadovas Timas Gore'as.
„Yra ir trečia kaina, kai anglies dioksido biudžetas išeikvojamas tik tam, kad ir taip turtingi gyventojai didintų vartojimą“, – pridūrė T.Gore'as.
„Ir tai, be abejo, turi didžiulį poveikį vargingiausiems ir mažiausiai atsakingiems asmenims“, – pridūrė T.Gore'as.
2015 metų Paryžiaus klimato sutartis įpareigoja valstybes apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir siekti, kad temperatūros kilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus.
Tačiau nuo to laiko išmetamųjų teršalų kiekis toliau didėjo, o ne viena analizė parodė, kad be kruopščiai pertvarkytos pasaulio ekonomikos, kurioje prioritetas būtų teikiamas ekologiškai plėtrai, dėl COVID-19 „sutaupyta“ tarša turės tik nereikšmingą poveikį švelninant klimato pokyčius.
T.Gore'o teigimu, vyriausybės privalo į visus atsigavimo po COVID-19 planus įtraukti kovos su klimato kaita ir nelygybe tikslus.
„Akivaizdu, kad per pastaruosius 20–30 metų daug anglies dioksido išskiriantis ir labai nevienodas ekonomikos augimo modelis nebuvo naudingas vargingiausiai žmonijos pusei“, – pridūrė jis.
„Tai klaidinga dichotomija, leidžianti manyti, kad turime rinktis tarp ekonomikos augimo ir klimato krizės [suvaldymo]“, – pridūrė jis.
