Tiesiog pernelyg daug kintamųjų ir per mažai faktų. Net neaišku, ar Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybos bus pradėtos ir kas jas ves britų vardu, Rašo „Verslios Lietuvos“ vyr. analitikas Thomas E.H.Nottenas.
Ką atskleidžia tarptautinės prekybos statistika
Paprasčiausias ir tiesiausias būdas įvertinti Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo JK – pažvelgti, kiek ir ko tiksliai eksportuojame į šią šalį. 2015 m. išvežėme prekių daugiau nei už 1 mlrd. Eur ir paslaugų už daugiau nei 250 mln. Eur. Tai sudaro 4,5% viso Lietuvos eksporto ir, matuojant pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą, JK buvo penkta svarbiausia mūsų rinka. Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje ketvirtadalį eksporto į JK sudarė naftos produktai, juos vejasi baldai (16%) ir trąšos (12%).
Kalbant apie paslaugas, JK yra 8 svarbiausia mūsų rinka (4,2% viso paslaugų eksporto). Daugiausia tai transporto paslaugos (63%), kitos verslo paslaugos (13%) ir ICT paslaugos (10%).
Be to, standartinė prekybos statistika atskleidžia, kad 2015 m. Lietuva turėjo žymų prekybos su JK perviršį, beveik 278 mln. Eur.
Labiausiai dėl prekybos su JK pažeidžiami sektoriai
Statistikos departamento pateikiami tarptautinės prekybos duomenys parodo ne visą paveikslą. Pavyzdžiui, mažai tepasako apie eksporto į JK įtaką atskiriems Lietuvos sektoriams. Mat prekybos su užsienio šalimis statistika renkama pagal produkto grupę. O produktų grupės tiesiogiai neatitinka sektorių.
Pavyzdžiui, pagal prekybos statistiką, į plastiko ir plastiko dirbinių kategoriją įeina tiek chemijos pramonės gaminami plastikai, tiek ir plastikiniai buteliai, kuriuos gamina plastiko gamybos pramonė. Šią problemą galima išspręsti, jei turimus kuo detalesnius duomenis apie produktą tos šalies lygmeniu priskirsime atitinkamam sektoriui.
Standartinės prekybos statistikos konvertavimas į duomenis pagal sektorius atskleidžia, kad labiausiai dėl prekybos su JK pažeidžiama yra odos apdirbamoji pramonė: beveik 15% šio sektoriaus eksporto apyvartos kilmės – JK. Taip pat regime, kad drabužių siuvimo pramonė irgi priklausoma nuo JK – 14% eksporto apyvartos sugeneruota šioje šalyje. Tik šiek tiek mažesnę eksporto apyvartos dalį JK sugeneravo baldų pramonė (11%) ir tekstilės pramonė (8%).
Išvardintus sektorius sieja tai, kad visi jie priklauso lengvajai pramonei. O ši daugiausia gamina galutinio vartojimo prekes, o ne aptarnauja kitus verslus ir yra labiau darbui imli pramonės šaka. Todėl nuvertėjantis svaras sterlingų tiesiogiai įtakoja minėtų sektorių konkurencingumą juolab kad ir darbo užmokestis čia sparčiai auga.
Tuo metu tarptautinės paslaugų prekybos statistika atskleidžia, kad 20% vadybos ir konsultavimo sektoriaus eksporto apyvartos sugeneravo klientai iš JK. Taip pat 11% reklamos ir rinkos tyrimų sektoriaus eksporto apyvartos, 10% ICT sektoriaus eksporto apyvartos. Nors tai reikšminga eksporto dalis, reikėtų turėti omeny, jog minimuose sektoriuose užsienio prekyba nevyksta taip intensyviai, kaip pramonės sektoriuose. O ir žymią apyvartos dalį šie paslaugų sektoriai sugeneruoja namų rinkoje.
Tarpšakinių ryšių analizė
Pati eksporto apyvarta neatskleidžia ekonominio eksporto į JK poveikio. Pridėtinės eksporto kuriamos vertės nesužinosime iš statistikos šaltinių, tačiau ją galime apskaičiuoti sąnaudų ir produkcijos lentelėse. Šios atskleidžia pilną prekių ir paslaugų eksporto srautų ekonomikoje pasirinktais metais vaizdą. Taip pat detaliai parodo sąsajas tarp gamintojų ir vartotojų, bei kiek sektoriai priklausomi vienas nuo kito.
Tarpšakinių ryšių lentelės atskleidžia, kokia yra importo dalis gamybos procese. Pavyzdžiui, drabužių gamintojai, gaminantys drabužius iš medvilnės, didžiąją dalį žaliavų importuoja.
Tarpšakinių ryšių lentelėse rasime ir duomenis apie galutinį importą, kuris iškart suvartojamas arba reeksportuojamas neperdirbant. Tai ir vynai, patenkantys ant Lietuvos vartotojų stalo, ir reeksportuojami mobilieji telefonai.
Naujausi prieinami tarpšakinių ryšių lentelių duomenys tesiekia 2010 m. Tačiau, jei atidžiau panagrinėsime 2000-2005 m. tarpšakinių ryšių lenteles, pamatysime, kad per penkerių metų laikotarpį ryšiai tarp sektorių keitėsi tik labai nežymiai. Todėl galime teigti, kad ir dabartinė gamybos struktūra yra panaši į 2010 m.
Remiantis šiais duomenimis atlikti mūsų skaičiavimai rodo, kad maždaug 1.5% Lietuvos BVP lemia eksportas į JK.
O su JK eksportu susiję sektoriai, vertinant pagal sukuriamą pridėtinę vertę, yra didmeninės prekybos paslaugos, žemės transporto paslaugos, tekstilė, drabužių ir odos gamyba bei baldų gamyba.
Kalbant apie darbo vietas, eksportas jas kuria tiek eksportuojančiose kompanijose, tiek ir pastarąsias aptarnaujančiose tiekimo bendrovėse. Pavyzdžiui, baldų pramonė įdarbina darbuotojus, kad galėtų eksportuoti baldus. Bet medienos pramonėje darbo vietos taip pat kuriamos ir nepriklausomai nuo baldų pramonės eksporto apimčių. Juk medienos pramonė aprūpina eksportuojančius baldininkus.
Turint omenyje, kad eksportas į JK tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką darbo vietų kūrimą, mes skaičiuojame maždaug 20 tūkst. tokių darbo vietų (iki „Brexit“). Daugiausiai su eksportu į JK susijusių darbo vietų rasime tekstilės, drabužių ir odos pramonėje, baldų pramonėje, žemės ūkio sektoriuje, žemės transporto paslaugų ir didmeninės prekybos paslaugų sektoriuose.
Išvada
Šios mūsų atliktos analizės išvada – tiesioginis ir netiesioginis pokyčių Jungtinėje Karalystėje poveikis Lietuvai ne toks jau ir didelis. Vis dėlto, lengvoji pramonė, kurioje darbo jėgos koncentracija didesnė, yra tiesiogiai gana priklausoma nuo įvykių JK, o svaro sterlingų nuvertėjimas dar labiau mažina mūsų konkurencingumą JK rinkose.
Jei, kaip prognozuoja kai kurie užsienio analitikai, JK apims recesija, o svaras sterlingų toliau nuvertės, tiesioginis poveikis Lietuvos BVP ir darbo vietoms greičiausiai bus menkas. Tuo metu netiesioginis poveikis – dėl netikrumo likusioje Europos dalyje – bus didesnis. O, kaip rodo ekonominė istorija, netikrumas ir ekonominis augimas nedera vienas su kitu.
