Nuo ko pradėti, kaupiant asmeninį turtą, ir kaip jo neprarasti? Paprastos ir aiškios taisyklės šiame straipsnyje padės kiekvienam.
Kodėl verta investuoti?
Žmonės investuoja dėl daugelio priežasčių – kad taptų finansiškai nepriklausomu, sukauptų ar išsaugotų uždirbtus pinigus. Vieniems, tai tikslas įsigyti svajonių namus ir sutaupyti vaikų mokslams, kitiems – nuolat keliauti ir užsiimti mėgstama veikla, arba galbūt tiesiog mėgautis kokybiška senatve. Kiekvienas turi savo laimės receptą, tačiau reikia pripažinti, retas kas gali tai įgyvendinti iš savo kasdienių pajamų. O tiems, kas jau yra turtingi – tai būdas išsaugoti turtą nuo nuvertėjimo.
Gera žinia tai, kad taptum turtingu šiais laikais… yra sąlyginai lengva. Tik tam reikia „nuobodaus ir techninio“ planavimo.
Tikslai ir laiko horizontas
Pradėkime nuo tikslų. Svarbu, kad tai būtų jūsų norai, o ne įsipareigojimai. Surašykite juos prioriteto tvarka. Atsakingai nustatykite kada jie turi būti pasiekti, nes jei keisite terminus kiekvieną kartą pasikeitus asmeninėms aplinkybėms, norai gali ir neišsipildyti. Įvertinkite kiek lėšų tam prireiks, ir tegul skaičiai jūsų negąsdina.
Rezultate, turėsite 3 skaičius – pinigų sumą, kurią reikia sukaupti, laiko terminą ir kiek lėšų galėsite reguliariai atidėti, sakykim kas mėnesį. Labai tikėtina, kad mėnesinių atidėjimų neužteks norimai sumai pasiekti per nustatytą laikotarpį. Maža to, infliacijos dėka pinigų vertė pastoviai krenta ir termino pabaigoje jūsų norai „kainuos brangiau“. Pavyzdžiui, SEB „Nordic Outlook“ ekonomikos apžvalgoje preliminari vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2021 m. siekė 4.5 proc., o šįmet numatoma 5.4 proc. Investicijų uždarbis padės padengti šią spragą su kaupu.
Svarbu, kad tai būtų jūsų norai, o ne įsipareigojimai.
Bene svarbiausias faktorius yra laikas. Kuo daugiau jo turite, tuo daugiau turto galėsite sukaupti. Nepriklausomai nuo pasirinkto investicijų tipo, kiekvienais metais jūsų uždarbis asimetriškai didės sudėtinių palūkanų dėka. Sakykim, investavote 10 000 Eur su 10 proc. kasmetine palūkanų norma (dažnai minimali grąža, kurią paprastai siūlo investiciniai fondai). Tokiomis sąlygomis po 10 metų turėsite 25 937 Eur, po 20 metų – 67 275 Eur, po 30 metų – 174 494 Eur. O jei kasmet uždirbsite po 15 proc.? Tada skaičiai atitinkamai bus: 10 m. – 40 459 Eur, 20 m. – 163 665 Eur, 30 m. – 662 118 Eur.
Šis aritmetinio pratimo tikslas yra pademonstruoti kaip laikas veikia jūsų naudai. Todėl geriausias metas pradėti investuoti yra dabar. Kuo ilgiau svarstysite ir lauksite tinkamo momento, tuo sunkiau bus uždirbti norimą sumą per likusį trumpesnį laiko tarpą. Tai ypač svarbu investuojant vaikų mokslams ar ankstyviai pensijai.
Skirtingi rizikos ir grąžos lygiai
Investicijai pasirinkite jums asmeniškai labiausiai tinkančias turto klases. Tarp populiariausių Lietuvoje – įmonių akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas, žaliavos, investicinis auksas, taip pat piniginės lėšos, užsienio ir kriptovaliutos, tarpusavio skolinimo (P2P) įrankiai. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų asmeninių poreikių ir galimybių – kiek norite uždirbti ir kiek galite sau leisti rizikuoti.
Jei norite maksimalaus saugumo ir bet kada išsiimti lėšas, laikykite pinigus banke. Tiesa, tai nėra investavimas, lėšos nuvertės dėl infliacijos. Banko indėliai šiuo metu taip pat negali būti vertinami kaip investicija dėl žemesnių nei infliacijos lygis palūkanų (0.05-1.3 proc.).
Jei norite užtikrintų fiksuotų pajamų per nustatytą laikotarpį, rinkitės įmonių obligacijas arba uždaro tipo ne viešo platinimo fondus. Obligacijų pelningumas siekia 4.5-6.5 proc., o investicinių fondų 10-20 proc. per metus. Verta paminėti, kad minimali investicija į uždaro tipo fondus, skirtus informuotiesiems investuotojams, dažnai prasideda nuo 125 000 eurų. Šis variantas tinka, jei nemėgstate rizikos, siekiate daugiau nei 10 proc. metinės grąžos ir galite įdarbinti pinigus 5-10 metų.
Investicijai pasirinkite jums asmeniškai labiausiai tinkančias turto klases.
Siekiantiems didesnio pelno reikėtų investuoti į akcijų rinką. Tačiau rizikos lygis čia gana aukštas. Akcijų rinka reikalauja daug žinių – valstybių ekonomikos ir įvairių sektorių ekspertizės, atskirų įmonių finansinių rodiklių analizės, centrinių bankų monetarinės ir fiskalinės politikos išmanymo, rinkų cikliškumo bei politinių įvykių stebėjimo. Eiliniam investuotojui tai gali tapti nauju hobiu, kitaip reikėtų kreiptis į profesionalius brokerius. Ilgalaikėje perspektyvoje akcijų rinka visada auga. Palyginimui, „S&P 500“ indekso, atstovaujančio apie 80 proc. visos JAV akcijų rinkos kapitalizacijos, vidutinė metinė grąža per paskutinį šimtmetį viršijo 10 proc.. Atskirų įmonių pelningumas rinkos pakilimo metu gali siekti keliasdešimt procentų, tačiau rinkai krentant ženkliai padidėja nuostolių rizika.
Gyvenamasis nekilnojamas turtas, kaip investicijos klasė, skirtas norintiems rizikuoti mažiau. Nors, priklausomai nuo turto lokacijos, techninės būklės ir tipo, jo kainos pokytis gali skirtis, ir ne visada į teigiamą pusę. Daugelis dar atsimena 2008-2009 metus, kai ekonominės krizės laikotarpiu būsto rinka „smuko“ 30-40 proc.. Tiesa, papildomai, nekilnojamojo turto savininkas gali jį išnuomoti. Lietuvoje vidutinė gyvenamojo būsto nuomos metinė grąža, atsižvelgiant į jo išlaikymo kaštus, siekia 3.0-5.5 proc.. Tokiu būdu, neskaitant jo vertės pokyčių, būstas atsipirks per 18-33 metus.
Daugelis žmonių investuoja į auksą, kaip į seniausiai žinomą turto priemonę. Pagrindinis aukso pranašumas yra apsauga nuo infliacijos. Kitaip tariant, didėja ne aukso kaina, o mažėja bet kurios esančios pasaulyje valiutos vertė. Skaičiuojant eurais, vidutinis metinis investicinio aukso kainos prieaugis per paskutinius 50 metų sudarė 9 proc.. Investiciniam auksui priskiriami ne mažiau kaip 99,9 proc. grynojo metalo turintys luitai ir monetos. Šiuo metu jo populiarumas tarp investuotojų kyla, ypač užsitęsus ilgalaikei infliacijai bei atsiradus galimybėms juo prekiauti internetu.
Uždirbti galima ir pasinaudojus skirtingų užsienio valiutų kursų svyravimais, jei suprantate kitų valstybių finansinės ir ekonominės politikos perspektyvas. 2020 metais pelningiausias buvo JAV doleris. Jo indeksas (DXY), lyginant su pagrindinių valiutų krepšeliu, kurio daugiau kaip pusę vertės sudaro euras, pakilo 6.4 proc.. Kinijos juanis JAV dolerio atžvilgiu per metus pabrango 2.7 proc.. Tuo tarpu, jei turėjote Japonijos jenas ir prieš metus jas iškeitėte į eurus, tai dabar vėl konvertuojant į jenas, uždirbtumėte 3.9 proc.. Tiesa, rizika patirti nuostolį, spekuliuojant valiutų kursais, yra labai didelė.
Santykinai naujas investavimo būdas – tarpusavio skolinimo platformos. Startavęs 2005 metais Jungtinėje Karalystėje, jis netruko paplisti JAV, Europoje ir Kinijoje. Siūloma paskolos trukmė – nuo 1 iki 7 metų, investuoti galima ir nuo 20 EUR. Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose, paskolų pelningumas vidutiniškai svyruoja tarp 6 proc. ir 10 proc. per metus. Tiesa, pirmaisiais veiklos metais žadėta buvo 10-26 proc.. Lietuvoje, kur pirmos tokios platformos pradėjo veiklą prieš 6-7 metus, kol kas dar galima uždirbti daugiau – nuo 6 proc. iki 20 proc.. Tai priklauso nuo paskolos trukmės, skolininko patikimumo reitingo, naudojimosi užtikrinimo fondu. Tačiau ir čia realus pelningumas gali sumažėti (greičiausiai taip ir bus) dėl laiku negrąžintų paskolų arba jei norėsite anksčiau laiko parduoti savo investicijas antrinėje rinkoje.
Per tarpusavio skolinimo platformas galima investuoti ir į nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju jūs skolinsite NT vystytojams arba savininkams. Paskolos yra užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, jų vidutinė trukmė nuo 6 iki 24 mėnesių, o pelningumas siekia nuo 5 proc. iki 10 proc. per metus. Platformos yra prižiūrimos Lietuvos Banko ir tai yra pakankamai saugi investicijos priemonė.
Kriptovaliutos tapo pelningiausia praėjusių metų turto klase. Nuo 2020 metų pabaigos, bitkoino kaina pakilo daugiau kaip 5, o eterio – daugiau kaip 10 kartų. Tiesa, detaliai kriptovaliutų kainų prognozei smalsus investuotojas vargu ar ras pakankamai išsamią informaciją. Vis dar trūksta aiškumo valstybinio reguliavimo ir mokesčių srityje. Nors tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje kriptovaliutos įsitvirtins kaip alternatyvi mokėjimo priemonė, jų kainos artimiausiu metu yra sunkiai nuspėjamos dėl iki keliasdešimt procentų per mėnesį siekiančių svyravimų.
Asmeninės savybės
Sėkmingu investuotoju būti nesunku. Svarbu nesutapatinti investavimo su azartiniu lošimu. Tik racionalus požiūris ir disciplina gali užtikrinti didelę grąžą. Taigi, kas yra racionalus požiūris investuojant?
„Pirk pigiai, parduok brangiai“ skamba akivaizdžiai, bet tam reikia drąsos.
Mąstyti priešingai nei dauguma. „Pirk pigiai, parduok brangiai“ skamba akivaizdžiai, bet tam reikia drąsos. Jei tai būtų lengva, darytų visi. Paimkime nekilnojamojo turto pavyzdį, Lietuvoje jis brangsta jau kelis metus iš eilės. Ir kelis metus iš eilės didėja jo pirkimo rekordai. Dauguma pirkėjų vadovaujasi logika „reikia pirkti, nes kainos auga“. Teisingai, jos auga. Kiek ilgai tęsis augimas? Sunku pasakyti. Tuo tarpu kaip elgiasi sumanus investuotojas? Perka nekilnojamąjį turtą, kai jis yra santykinai pigus – paskutinį kartą tai buvo prieš 10 metų. O parduoda tada, kai jis pasiekia kainų aukštumas – tai yra dabar.
Suprasti skirtumą tarp vertės ir kainos. Ideali investicija yra tada, kai vertė viršija kainą. Kaina ir vertė retai sutampa, bet reguliariai svyruoja, tai priartėdamos tai nutoldamos viena
nuo kitos. Paimkime akcijų rinkos pavyzdį. Nustatyti tikrąją įmonės akcijos vertę galima pagal jos finansinės veiklos rodiklius, investicijų atsipirkimo grąžą, sektoriaus cikliškumą ir techninę akcijos kainų pokyčių analizę. Dabar, kai rekordinis kiekis naujai atspausdintų JAV dolerių ir eurų užplūdo akcijų biržas, dauguma įmonių yra pervertintos ir jų akcijų kainos pasiekė visų laikų rekordus. Sumanus investuotojas šiuo metu yra linkęs parduoti turimas akcijas siekdamas maksimalaus pelno, o sekančios krizės metu – supirkti jas už žemiausią įmanomą kainą.
Investuoti į tai, ką žinote geriausiai. Daugelis linkę tikėti sėkme tose srityse, kurių jie nesupranta, tik todėl, kad dabar tai yra populiaru. Pavyzdžiui, kas dešimtas JAV pilietis šiais metais investavo į kriptovaliutas. Manau, kad Lietuvoje šis procentas yra panašus. Tačiau kiek iš jų supranta blockchain, DeFi (decentralized finance), kripto kasybos technologijas bei skirtumus tarp daugiau nei 15 tūkstančių skirtingų kriptovaliutų ir jų pasiūlos-paklausos tendencijas? Mažai kas gali įvaldyti visas rinkas ar turto klases, bet tai ir nėra būtina.
Nebijoti rinkos svyravimų. Tai būdinga akcijų ir valiutų rinkoms – jų kainos nuolat keičiasi, tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi. Investuojant 5, 10 ar daugiau metų, laikinos, iki 20 proc. dydžio korekcijos yra neišvengiamos. Tačiau aukštos kokybės turto vertė ilgalaikėje perspektyvoje visada auga. Išmokite ignoruoti laikinus nuosmukius. Ar net nustoti tikrinti savo aktyvus kelių mėnesių bėgyje. Bet daugeliui tai lengviau pasakyti nei padaryti. Atsakykite patys sau – kaip dažnai pradedate panikuoti ar, dar blogiau, norite parduoti savo investicijas tokiais atvejais?
Neinvestuoti skolintų lėšų. Daugeliui tai yra akivaizdu, tačiau verta priminti – investuokite tik tuos pinigus, kuriuos galite atidėti ilgam laikui ir kurių nereikės kasdieninėms išlaidoms. Skolintis investicijoms yra didžiausias tabu. Kam iš mūsų neteko girdėti apie „tik vieną kartą gyvenime pasitaikančią galimybę“, dėl kurios verta paimti paskolą? Tai lošėjo požiūris. O jei galimybė nepasiteisins?
