Dalis jų iš tiesų užsiima ir pavežėjimo veikla – skaičiuojame, kad šio regiono piliečiai Lietuvoje sudaro apie 6 proc. pavežėjų (apskritai užsieniečių – apie 19 proc., iš jų beveik pusė – ukrainiečių), kurie naudojasi „Bolt“ platforma. O kaip jie apskritai atsiduria pavėžėjimo sektoriuje?
Kelias į Lietuvą
Tiesa paprasta – bendrovė „Bolt“ nėra pakvietusi nė vieno užsienio šalies piliečio atvykti į Lietuvą ir tapti pavežėju. Tokios teisės „Bolt“ neturi ir netrokšta turėti. Bet yra įmonių, kurios tokią teisę turi, sėkmingai ja naudojasi ar netgi piktnaudžiauja.
Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių trečiųjų šalių piliečių į Lietuvą atvyksta turėdami darbo pasiūlymą konkrečiose įmonėse. Sąraše, nurodančiame, kokias profesijas turintys žmonės gali atvykti į Lietuvą, galima rasti įvairių specialybių – nuo virėjo iki pašto kasininko, bet daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti statybų ar transporto ir logistikos sektoriuje.
Tad vairuotojais dirbantys žmonės tikrai kviečiami į Lietuvą. Tik kviečiami tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių, savikrovio sunkvežimių, autobusų, troleibusų vairuotojai. Tačiau nei taksi vairuotojų, nei pavežėjų šiame sąraše nėra ir niekada nebuvo.
Įmonėms, kurios kviečiasi užsieniečius darbuotojus į Lietuvą, kvotų, atrodo, vis nepakanka – dar lapkritį transporto sektoriaus atstovai kalbėjo apie vairuotojų trūkumą ir prašė kvotų visai atsisakyti.
Bet jeigu kai kuriems sektoriams taip reikia užsieniečių darbuotojų, kodėl šie, atvykę į Lietuvą, užsiima pavėžėjimu?
Palikti likimo valiai
Migracijos departamento, kuris įgyvendina Lietuvos valstybės politiką migracijos srityje, atstovai neslepia, kad problemų migracijos politikoje yra ir netgi nebijo įvardyti dažnų ir ne visada suvaldomų situacijų. Pavyzdžiui, migrantai dirba įmonėje, kol ši turi užsakymų, o šiems pasibaigus, darbuotojai išleidžiami neapmokamų atostogų. Gali būti ir taip, kad įmonėje, kuri juos pasikvietė, migrantai dirba vos kelias valandas per savaitę ir likusį laiką turi gauti pajamų kitaip. Dar migrantai būna tiesiog prisikviečiami įmonių, kurių kone vienintelė veikla – padėti užsieniečiams lengvesniu būdu gauti leidimus gyventi Lietuvoje.
Palikti darbdavio, kuris piktnaudžiauja kvotomis, trečiųjų šalių piliečiai ieško kitų legalių būdų užsidirbti, taip dažnai imdamiesi pavėžėjimo veiklos, kurią pradėti nėra sudėtinga, mat procedūra aiškiai apibrėžta. Tad kai kuriems migrantams pavėžėjimo veikla – tarsi gelbėjimosi ratas svetimoje šalyje, į kurią jie atvyko su viltimi turėti stabilų darbą bei pajamas, tačiau liko apgauti.
Naujas reguliavimas
Daug kas nuo kitų metų turėtų pasikeisti. Seimas neseniai pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms – kitąmet numatyta 40 tūkst. naujai į Lietuvą atvykstančių darbuotojų iš trečiųjų šalių kvota. Pakeitimai taip pat apibrėžė įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio, numatyta pareiga įdarbinti užsienietį visą darbo laiką ir pan.
Nuo kitų metų pavėžėjimo veikla užsieniečiams taip pat užsiimti bus sudėtingiau – priėmus Kelių transporto kodekso pakeitimus asmenys, neturintys Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar NATO valstybėje narėje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, negalės vykdyti pavėžėjimo veiklos nei „Bolt“, nei bet kokioje kitoje pavėžėjimo platformoje.
Iš savo pusės stengsimės padėti norintiems laikyti vairavimo egzaminus Lietuvoje suteikdami aktualią informaciją, tačiau tikėtina, kad didžioji dalis dabar pavėžėjimo veikla užsiimančių užsieniečių šiam žingsniui nepasiryš. Tad kai kurie užsieniečiai, nuvilti juos į Lietuvą pakvietusių darbdavių, liks be galimybės tęsti pavėžėjimo veiklą, kuri Lietuvoje aiškiai reglamentuota, o uždarbis joje – skaidrus ir matomas institucijų. Susiformuos nauja gyventojų grupė – buvę pavežėjai. Ar neatsidurs šie žmonės dar nuošalesnėje paraštėje nei yra dabar? Kokias antraštes apie migrantus skaitysime nuo 2025 m.?
