Blogiausia yra nedaryti nieko
Pirmoji ir didžiausia klaida, kurią daro daugelis – tai įsitikinimas, kad investavimas skirtas ne jiems. Net ir esant rekordinei 20 proc. viršijančiai infliacijai, daugelis gyventojų nesiima jokių veiksmų, kad apsaugotų savo santaupų vertę. Statistika rodo, kad JAV dolerio perkamoji galia per 100 metų sumažėjo 33 kartais, ir dabartinis doleris vertas tik 3 ankstesnio dolerių centų. Taigi, nedarydami nieko su pinigais šiandien, apribojame savo finansines galimybes ateityje. O išmokti investuoti lengviausia investuojant.
Antroji klaida yra tikslo nebuvimas. Psichologiškai mums visuomet yra maloniau pinigus leisti čia ir dabar, nes vartojimas suteikia malonumą iš karto, o taupymas – nukelia į ateitį. Todėl geriausias patarimas šioje vietoje – išsikelti konkretų ir aiškų tikslą. Pavyzdžiui, pradėti atsidėti pinigų investavimui tam, kad po 20 metų būtų galima anksčiau išeiti į pensiją ir įsigyti vilą pajūryje. Svarbiausia yra įsipareigoti sau pačiam per konkretų laiką sukaupti numatytą sumą.
Trečioji klaida, su kuria dažnai susiduria pradedantieji − tai pasitikėjimas avansu netinkamus patarimus dalijančiais žmonėmis ar abejotinais informacijos šaltiniais. Atsitiktiniai telefono skambučiai, primygtinis įkalbinėjimas įsigyti kriptovaliutų ar investuoti į akcijas įmonių, kurios netrukus išras stebuklingą vaistą, turėtų skambėti kaip pavojaus signalas. Jei viskas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Klaidų įtaką sumažina reguliarumas
Vadovautis emocijomis investuojant yra dar viena klaida. Tik įgijęs patirties investuotojas išmoksta susitvarkyti su savo vidine būsena ir vadovautis racionalumu. O geriausiai suvaldyti emocijas padeda ilgalaikės perspektyvos požiūris į savo investicijas. Vos tik atsiradus norui ar baimei kažką iš esmės keisti, visuomet reikia paklausti savęs − kokios įtakos tai gali turėti ilgalaikiam investavimo tikslui. Atlėgus emocijoms dažniausiai paaiškėja, kad geriausias sprendimas buvo neatlikti jokio veiksmo.
Kaip klaidingą veiksmą būtų galima įvardinti ir nereguliarų investavimą. Pavyzdžiui, turint laisvų pinigų nusprendžiama investuoti, o neturint – nuo investicijų susilaikoma.
Įsivaizduokime, kad laisvų pinigų atsirado prieš pat istorinę rinkų griūtį 2007 m. pabaigoje, ir jie buvo investuoti vienu ypu. Vos per porą metų rinkos neteko apie 50 proc. savo vertės, o 2009 m. sausį buvo pasiektas žemiausias taškas. Jei minėta suma būtų buvusi vienintelė investicija, savo pradinę vertę ji būtų atgavusi tik praėjus 7 metams. Tačiau jei visą tą laiką būtume reguliariai investavę mažesnes sumas, būtume susimažinę portfelio svyravimus rinkos nuosmukio metu ir uždirbę nuosekliai augant rinkoms.
Istoriškai akcijų rinkos generuoja apie 8-9 proc. metinės grąžos, tačiau toks rezultatas pasiekiamas tik turint ilgalaikį tikslą ir kryptingai jo siekiant. Turint tikslą 20 metų kas mėnesį investuoti kad ir nelabai didelę sumą, pavyzdžiui, 100 eurų, galima sumažinti trumpalaikių rinkos svyravimų riziką.
Asmeninių finansų prioritetai ir rizikos laipsnis
Dar viena klaida, kurią daro pradedantieji − tai netinkamai pasirinkti asmeninių finansų prioritetai. Prieš pradedant investuoti, reikėtų pasirūpinti finansine pagalve, tai yra, turėti 3-6 mėn. atlyginimų dydžio lėšų rezervą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Jei tokio rezervo neturime ir iš karto imamės investicijų, tai atsitikus nenumatytam atvejui gali tekti parduoti dalį investicijų netinkamu metu ir taip prarasti dalį lėšų.
Kitas aspektas yra kaupimas pensijai II ar III pakopoje, kur galima pasinaudoti valstybės paskatomis ir dar labiau padidinti potencialią investicijų grąžą.
Nereta klaida, kurią daro investuojantieji – tai netinkamai pasirinktas rizikos laipsnis, atsižvelgiant į išsikeltą tikslą. Kartais žmonės investuoja per daug konservatyviai, nors yra jauni ir darbingi, o kartais atvirkščiai – prisiima pernelyg didelę riziką, nors turėtų investuoti į saugesnius instrumentus.
Pavyzdžiui, jei investavimo tikslas yra ankstyva pensija ir tam tikslui pasiekti turite bent du dešimtmečius, didžiąją dalį lėšų galite investuoti į akcijas, kurios per ilgąjį laikotarpį užtikrins santykinai didesnę grąžą.
Jei tikslas greičiau sukaupti būsto pradiniam įnašui ir tų lėšų jums prireiks po 2-3 metų, tada reikėtų rinktis saugesnes fiksuoto pajamingumo priemones, pavyzdžiui, banko indėlį, saugius skolos vertybinius popierius, kurių grąža bus mažesnė, tačiau būsite tikri, kad laikotarpio pabaigoje atgausite visą sumą ir dar šiek tiek viršaus.
Kiaušiniai laikomi skirtingose pintinėse
Ar investuojant galima tapti milijonieriumi? Kalbėkime paprastai – skaičiuojant vidutinę 9 proc. metinę grąžą ir sudėtinių palūkanų prieaugį, 1 mln. eurų galima sukaupti ir per 10 metų. Žinoma, tokiu atveju reikėtų investuoti tikrai didelę maždaug 5,2 tūkst. eurų siekiančią sumą per mėnesį. Tokiu atveju mėnesio įmokos sudarys apie 62 proc. sukauptos sumos, o investicinis pelnas – 38 procentus.
Antrasis pavyzdys – jei sąžiningai investuosime po 213 eurų kas mėnesį, 1 mln. eurų sąskaitoje susikaups per 40 metų. Tokiu atveju 90 proc. prieaugio sudarys investicinis pelnas ir vos dešimtadalį – mūsų įmokos.
Tokios galimybės vilioja, tačiau dažnai paskatina ir dar vieną klaidą, tai yra, norą investuoti tik į pelningiausias pozicijas. „Nelaikyk kiaušinių vienoje pintinėje“ – šis investuotojų patarimas primena apie būtinybę diversifikuoti investicijas ir pasirūpinti, kad investicijų portfelis būtų subalansuotas. Didžiosios tragedijos vyksta tuomet, kai visos turimos lėšos investuojamos į didžiausią riziką turinčius vertybinius popierius.
Nepamirškime, kad rinkoms kritus, pavyzdžiui, 50 proc., būsimas prieaugis prieš joms grįžtant į pradinį tašką turi siekti net 100 procentų. Dėl to pradedančiajam investuotojui derėtų mokytis atidžiai analizuoti situaciją ir investuoti reguliariai bei laikytis disciplinos, vengiant nepamatuotų ir jam nesuprantamų rizikų.
Apibendrinant, bijoti klaidų investavimo srityje nereikėtų – jos pasitaiko kiekvienam ir neretai priklauso nuo žmogaus psichologijos. Kita vertus, kiekviena klaida dovanoja pamoką ir patirtį. Todėl bent jau pradžioje rekomenduojama investuoti nedidelėmis sumomis, kad pirmosios patirtys nebūtų itin „brangios“.
Nesiblaškykime, nesekime aklai tendencijomis, o verčiau išsikelkime konkretų ilgalaikį tikslą ir sudarykime aiškų planą jam pasiekti. Ilgainiui pamatysime, kaip tai atneša rezultatų, ir tai bus didžiausia motyvacija investuoti toliau.
