Už normos padidinimą pasisakė visi devyni Didžiosios Britanijos centrinio banko pinigų politikos komiteto (MPC) nariai.
Tuo tarpu vyriausybės obligacijų pirkimo programos apimtis, sudaranti 435 mlrd. svarų (568,6 mlrd.; JAV dolerių), ir bendrovių obligacijų pirkimo apimtis, sudaranti 10 mlrd. svarų, nebuvo pakeistos, kaip ir buvo prognozuota rinkoje.
Žinia, kad sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą buvo priimtas vienbalsiai, nustebino rinką. Ankstesniame posėdyje už normos padidinimą balsavo tik trys MPC nariai, įskaitant Anglijos banko vyriausiąjį ekonomistą Andy Haldane.
Anglijos bankas taip pat pirmą kartą paskelbė savo nuomonę apie tai, koks bazinės palūkanų normos lygis būtų neutralus, t. y. neskatintų ekonominio aktyvumo šalyje, bet jo ir neslopintų. Centrinio banko vertinimais, šis lygis sudaro apie 2–3 procentus.
Dauguma pastaruoju metu paskelbtų makroekonominių rodiklių rodė, kad po silpnos metų pradžios Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas antrąjį ketvirtį turėjo paspartėti. Pirmąjį ketvirtį šalies BVP metinis prieaugis sudarė 1,2 proc. ir buvo mažiausias nuo 2012 metų.
Anglijos bankas tikisi, kad šiemet šalies BVP padidės 1,4 proc., o iki 2020 metų ekonomika augs po vidutiniškai 1,75 proc. per metus.
Tuo tarpu vartotojų kainos Didžiojoje Britanijoje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 2,4 procento. Šiame lygyje, kuris viršija Anglijos banko taikomą tikslinį 2 proc. lygį, metinė infliacija laikosi jau tris mėnesius.
Atnaujintose centrinio banko prognozėse numatoma, kad šiemet vartotojų kainos pakils 2,3 proc., kitąmet – 2,2 proc., o 2020 metais – 2 procentais.
Nedarbo lygis šalyje gegužę, kaip ir balandį, sudarė 4,2 proc. ir buvo vienas žemiausių Europoje. O Didžiojoje Britanijoje šis lygis yra žemiausias nuo 8-ojo dešimtmečio.
Tačiau kai kurie rodikliai kelia susirūpinimą.
Pavyzdžiui, pramonės sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) liepą smuko nuo 54,3 punkto mėnesiu anksčiau iki 54 punktų, o Didžiosios Britanijos vartotojų pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas liepą, palyginti su birželio mėnesiu, sumenko 1 punktu iki minus 10 punktų, pasiekęs žemiausią nuo vasario mėnesio lygį.
Dėl šių nuogąstavimų, taip pat dėl įtampos derybose dėl „Brexit“ Nacionalinio socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (NIESR) ekspertai pažymėjo, jog Anglijos bankui vertėtų pabrėžti, kad jis bus pasirengęs sumažinti palūkanų normas, jeigu pasikeistų sąlygos.
Tuo tarpu „JPMorgan Asset Management“ vyriausioji Europos strategė Karen Ward (Karen Vord) spėja, kad Anglijos bankas gali nustebinti rinką ir 2019 metais bazinę palūkanų normą didinti sparčiau negu tikisi daugelis ekspertų ir rinkos dalyvių.
Anglijos bankui paskelbus apie priimtus sprendimus, svaro kursas daug nekinta, nes tie sprendimai nebuvo netikėti. Nuo sesijos pradžios svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo 0,23 proc. iki 1,3091 JAV dolerio, o euro atžvilgiu paūgėjo 0,16 proc. iki 1,1275 euro už svarą.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos akcijų indeksas FTSE 100 nuo sesijos pradžios smuko 1,2 procento.
