„Atsižvelgiant į infliacijos kilimą, kurį skatina vidaus veiksniai, ir į perteklinės paklausos perspektyvas, nuosaikus pinigų politikos sugriežtinimas yra pagrįstas, – pareiškė Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“. – Centrinis bankas yra gerai pasirengęs bet kokiems posūkiams ekonomikoje, įskaitant įvairius galimus „Brexit“ rezultatus.“
Anglijos bankas ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė bazinę palūkanų normą padidinti ketvirčiu procentinio punkto iki 0,75 proc. – aukščiausio nuo 2009 metų pabaigos lygio.
Banko sprendimas pateisino rinkos lūkesčius, tačiau rinkos dalyvius nustebino tai, kad už jį balsavo visi Pinigų politikos komiteto (MPC) nariai.
Centrinio banko vadovybė apskritai mano, kad bazinė palūkanų norma galėtų būti kartą padidinta kitąmet ir dar kartą – 2020 metais.
Atnaujintose prognozėse numatoma, kad infliacija šiemet sudarys 2,3 proc., kitąmet – 2,2 proc., o 2020 metais – 2 procentus. Birželį metinė infliacija šalyje sudarė 2,4 procento.
„Siekiant užtikrinti, kad infliacija sugrįžtų į tikslinį lygį ir stabiliai jame laikytųsi, dabartinėmis sąlygomis greičiausiai reikės ribotai ir laipsniškai griežtinti pinigų politiką“, – pareiškė M.Carney.
Anglijos banko vadovas ir vėl įspėjo apie neigiamas „Brexit“ pasekmes, jeigu pasitraukimas iš ES įvyks ne pagal planą. Jis pažymėjo, kad „yra daug galimų „Brexit“ variantų, tačiau daugumos iš jų atveju bazinė palūkanų norma gali likti bent dabartiniame lygyje“.
