„Čia yra reketas“
Marija (pašnekovės tapatybė ir darbovietė dėl asmeninių priežasčių nėra atskleidžiama), kuri dirba Panevėžio lažybų punkte, stveriasi už galvos – vietos lošėjai esą atrado spragą įstatyme ir dabar nuolat šantažuoja ne tik ją, bet ir jos koleges bei kitų azartinių lošimų namų darbuotojus.
Moteris pasakojo, kad žmonės, užpildę prašymus jų neįleisti į jokius lošimų namus, vis tiek ten sugeba prasmukti, o pralošę reikalauja pinigų iš darbuotojų. Pastarieji, išsigandę teismų ir bijodami netekti darbo, kartais ima ir atiduoda iš savo kišenės žmogaus praloštus pinigus.
„Jie vis tiek eina, jie nepriima jokios atsakomybės. Apgaulės būdu stato, o po to šantažuoja darbuotojus – arba aš kviečiu policiją, arba tu man grąžink pinigus, kuriuos aš pralošiau. Jie patys net garsiai šneka – eisiu statyti ir taip prasimanysiu lengvų pinigų“, – pasakojo Marija.
Kadangi pagal įstatymą atsakomybė už tokio žmogaus nuostolius tenka lošimo bendrovės darbuotojams, kai kurie piktybiški lošėjai tuo naudojasi – suklastoję dokumentus patenka į lošimo namus, o pralošę jau prisimena, kad jų ten būti neturėjo ir dėl nuostolių yra kaltas juos įleidęs darbuotojas.
Jie vis tiek eina, jie nepriima jokios atsakomybės. Apgaulės būdu stato, o po to šantažuoja darbuotojus – arba aš kviečiu policiją, arba tu man grąžink pinigus, kuriuos aš pralošiau, – pasakojo lažybų punkto darbuotoja.
„Pas mane ateina broliai, identiški dvyniai. Vienas yra pasirašęs prašymą neįleisti, o kitas – ne. Kaip mums juos atskirti? Aš gi nežinau, ar jis Petras, ar Antanas. Jie manipuliuoja ir šantažuoja darbuotojus, skundžia juos lošimų priežiūros tarnybai, teismams. Čia aferizmas iš jų pusės. Dabar daugėja tokių pasirašiusių ir jie specialiai eina, nes kalba tarpusavyje, kad galima prisiteisti pinigų, tarkime, dar ir už moralinę žalą. Ne vienai darbuotojai jau taip buvo“, – atviravo moteris.
Kartais, anot jos, lošėjai atsineša senus dokumentus, todėl sunku atskirti, ar ten tikrai tas pats, tik jaunesnis žmogus, kartais turi panašių draugų pasus.
„Man dar neteko atiduoti savo pinigų, bet mane vienas žmogus apskundė, ir būtent jis savo draugams gyrėsi, kad jis iš manęs prisiteis 5 tūkst. eurų. Čia yra aferizmas, reketas. Sukčiauja žmonės, remdamiesi absurdišku įstatymu. Aš tikrai tokių žmonių nenoriu įleisti, bet jeigu jie bando apgaulės būdu įeiti, kaip man juos sustabdyti?“ – pasakojo Marija.
Ji aiškino, kad ją apskundęs vyras prašymą pasirašė tyčia, pasinaudojęs tuo, kad moteris jį pažįsta ir tikrai ne kaskart patikrina, ar jis yra registravęs prašymą. Tačiau vieną dieną jis netikėtai prašymą užpildė, sąrašo nepatikrinusi moteris jį įleido, o šis prasilošė ir tada pareikalavo pinigų iš Marijos.
Jos pažįstama, dirbanti kituose lošimo namuose Panevėžyje, pasakojo, kad tokiam prasilošusiam asmeniui teko atiduoti 180 eurų iš savo piniginės: „Mums tai yra labai dideli pinigai, kai mes gauname po 400 eurų. Niekas nenori bylinėtis.“
„Man vadybininkė yra minėjusi, kad jau yra tokių, kurie net moralinės kompensacijos paprašo – 500 eurų. Reikia bausti ir darbuotojas, kurios įleidžia specialiai lošti, bet turėtų būti baudžiami ir pasirašiusieji. Įstatymas gina šantažuotojus ir aferistus“, – piktinosi moteris.
„Kai žmogus vairuoja neblaivus, tai nebaudžia pardavėjo, kuris jam alkoholio pardavė“, – Marijos manymu, reikėtų bausti ne tik tokį žmogų į lošimo namus įleidusį darbuotoją, bet ir patį prasilošusį žmogų.
Prievaizdai: kažkas neveikia
Jeigu asmuo buvo užpildęs prašymą jo neįleisti į azartinių lošimų namus, tačiau jis sugebėjo ten pakliūti ir pralošė, jis turi teisę pareikalauti, kad įsileidusi įmonė kompensuotų lošiant patirtus nuostolius.
„Visos pareigos ir atsakomybė tenka lošimų organizatoriui, jis turi imtis atitinkamų priemonių, kad tokie asmenys nepatektų“, – 15min paaiškino Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas.
Pasak jo, jeigu tokiems asmenims vis dėlto pavyksta patekti į lošimo namus, veikiausiai įmonė neturi sklandaus tapatybės nustatymo proceso.
„Jeigu darbuotojui nesuteikiamos galimybės pasinaudoti registru, patikrinti, absoliučiai nesirūpinama darbuotojais, tai tokiu atveju atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Tačiau jeigu darbdavys nustato instrukcijas, kaip tikrinti dokumentus, kaip nustatyti tapatybę, tokiu atveju galbūt kiltų atsakomybė darbuotojui“, – aiškino A.Dilba.
Pasak jo, į kazino ar kitokius lošimų namus įleistas žmogus, pralošęs gali kreiptis savarankiškai į teismą ir reikalauti, kad jam grąžintų tą sumą, nurodant, kad jis buvo įleistas pažeidžiant tvarką.
„Kad įmonės apsisaugotų nuo piktybiškų lošėjų, tai vienintelį būdą matau – laikytis tvarkos“, – pridūrė Lošimų priežiūros tarnybos specialistas.
Trūksta kontrolės
Tvarka, kai į lošimo namus neįleidžiami savanorišką apsisprendimą nelošti pateikę asmenys, galioja tik kiek daugiau nei pusmetį. Todėl, didžiausio lošimų rinkos dalyvio teigimu, kol kas nepakanka tokios tvarkos priežiūros.
Kadangi reikalavimai nauji, pastebime, kad, deja, priežiūros institucijos dar neturi pakankamai priemonių kontroliuoti visų rinkos dalyvių, – pabrėžė V.Romeika.
„Kadangi reikalavimai nauji, pastebime, kad, deja, priežiūros institucijos dar neturi pakankamai priemonių kontroliuoti visų rinkos dalyvių. Akivaizdu, kad reikėtų aiškesnių kontrolės mechanizmų, kad jų būtų vieningai laikomasi“, – situaciją 15min komentavo Vytautas Romeika, „Olympic Casino Group Baltija“ Rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovas.
Jis tvirtino, kad griežtą kontrolę vykdo patys įmonės darbuotojai.
„Mūsų pozicija dėl asmenų, išreiškusių savanorišką apsisprendimą nelošti, yra labai griežta. Ne tik laikomės visų naujausių įstatymuose numatytų reikalavimų, bet turime ir papildomą programą tiems, kurie net tokių prašymų nėra pateikę. Mūsų personalas, pastebėjęs ir įvertinęs situaciją, kad vienam ar kitam klientui kyla potenciali grėsmė viršyti savo galimybes, rekomenduoja ar net neleidžia toliau tęsti žaidimo“, – aiškino V.Romeika.
