Už kitų metų biudžeto projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 52, vienas parlamentaras susilaikė.
Kaip nurodė BNS, už biudžetą balsavo visi konservatoriai ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.
„Noriu padėkoti visiems, kurie balsavo už biudžetą. Ypač Antanui Vinkui, kuris balsavo pagal sąžinę“, – pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.
Opozicijos siūlymai buvo atmesti
Didžiąją dalį laiko buvo svarstomi parlamentarų prašymai dėl papildomo finansavimo. Daugumą jų pateikė opozicija, jiems Vyriausybė nebuvo pritarusi.
Norint, kad pasiūlymui Seimas pritartų, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų, bet antradienį tiek parlamentarų už pasiūlymus nebalsavo, o dalies valdančiųjų net nebuvo salėje.
Todėl štai net pats pirmasis Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Eugenijaus Sabučio siūlymas iš taršos mokesčio gaunamas pajamas – apie 30 mln. eurų – nukreipti į Kelių priežiūros ir plėtros fondą, taip didinant finansavimą keliams, Seimo buvo atmestas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad toks siūlymas net prieštarautų Konstitucijai, mat Konstitucinis Teismas yra įvardijęs, jog visos mokestinės pajamos keliauja į valstybės biudžetą ir išankstinio jų paskirstymo konkrečioms sritims negali būti.
„Taip pat atkreipiu dėmesį, kad atnaujintame biudžeto projekte kelių finansavimui numatyta bendrai 872 mln. eurų“, – teigė finansų ministrė.
Kitiems parlamentarų siūlymams balsuojant taip pat nepritarta.
Atmetant visus opozicijos parlamentarų siūlymus Seimo narys Stasys Tumėnas nebesusilaikė: „Aš nesu teisės specialistas, bet, man regis, čia turėtų prokuratūra ar kas nors kita pasidomėti, ar tai nėra prekyba poveikiu, kai iš viso sąrašo bus numatoma pritarti tik berods trims pozicijos pasiūlymams. Siūlyčiau nors vienam pasiūlymui pritarti.“
Pedagogai norėjo didesnių atlyginimų
Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kurios dalis narių antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių salės balkono stebėjo biudžeto priėmimą, prašė algas didinti dukart po 15 proc. - iš viso 30 proc. Tuo tarpu biudžeto projekte numatyta pedagogų algas kitąmet didinti apie 21 proc.
Dalis Seimo narių, matyt, į mokytojų vizitą sureagavo, nes ant savo stalų pasikabino plakatus su užrašu „Išgirskite mokytojus“, taip kartu skatindami ir kitus parlamentarus priimti pedagogams palankius sprendimus.
Štai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė siūlė pedagogų darbo užmokesčiui papildomai skirti dar 100 mln. eurų. Šį jos siūlymą palydėjo pedagogų plojimai.
„Šiandien viršuje sėdi pedagogai, kurie su viltimi žiūri į mus visus. Mano konkretus pasiūlymas – papildomai pedagogų darbo užmokesčiui skirti 100 mln. eurų. Grubiai paskaičiavau, šiemet nė vieno jų darbo užmokestis už etatą nesiekia 115 proc. vidutinio atlyginimo.
Pedagogai auklėja mūsų jaunąją kartą, ugdo jaunimą, atiduoda visą save, kad galėtų įskiepyti vaikams geriausias savybes, todėl turime pasakyti, kad pedagogų profesija yra prestižinė ir šiandien pedagogų labai trūkstame. Todėl, norėdami pasiekti 130 proc. vidutinio atlyginimo, prašau pritarti siūlymui skirti papildomus 100 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui“, – pareiškė L.Nagienė.
Tačiau finansų ministrė nurodė, kad švietimui jau numatyta skirti apie 390 mln. eurų, iš kurių 219,2 mln. eurų bus skiriami pedagogų darbo užmokesčiui didinti. Anot jos, šie pinigai leis 2024 m. pabaigoje pasiekti 130 proc. planuojamo vidutinio darbo užmokesčio.
„Nuo metų pradžios, sausio, siūloma pedagogų darbo užmokestį didinti 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 11 proc. Tai leis užtikrinti, kad bus išpildytas švietimo susitarimo tikslas – pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Jeigu vidutinis darbo užmokestis augtų sparčiau, nei šiandien numatyta ekonominėse projekcijose, valstybės biudžeto projekte yra numatyta galimybė rugsėjo mėnesį atlyginimus didinti daugiau, kad būtų užtikrintas tikslo įgyvendinimas“, – aiškino G.Skaistė.
Balsuodamas Seimas šį L.Nagienės siūlymą, kaip ir kitus opozicijos siūlymus didinti atlyginimus mokytojams, atmetė.
Pozicijos siūlymams pritarė
O štai pozicijos siūlymui skirti 450 tūkst. eurų Viešųjų pirkimų tarnybai funkcijų vykdymui užtikrinti, kuriam siūlė pritarti Vyriausybė, Seimas pritarė.
Balsuojant už pozicijos siūlymus net ir prisiregistravusių Seimo narių buvo daugiau nei tuo metu, kai svarstyti opozicijos teikti siūlymai. Tuo metu parlamentarų skaičius svyravo apie 50–60, o aptariant didesnio finansavimo VPT klausimą užsiregistravo 102 - 96 balsais „už“ buvo pritarta.
Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo pasiūlymams skirti papildomus 120 tūkst. eurų Ryšių reguliavimo tarnybai ir 30 tūkst. eurų numatyti kitoms funkcijoms, susijusioms su Europos Parlamento (EP) ir Tarybos reglamento direktyvos įgyvendinimu, Seimas taip pat pritarė.
Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pasiūlymą skirti papildomus 45 tūkst. eurų Migracijos tarnybai Seimas irgi priėmė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknicas liko nusivylęs tokiais sprendimais: „Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems dalykams yra skiriamas finansavimas. Gėda.“
„Košę galvoje reikia susitvarkyti“
Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė nepritarianti tokiam biudžetui, mat mokytojai buvo pamiršti.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pavadino šį biudžetą „rinkiminiu“, bet Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė iškart ėmė neigti tokius pareiškimus.
„Rinkimų ciklą labiau matėme šias dvi valandas, kada opozicinės partijos konkuravo tarpusavyje, kurios parodys didesnę meilę vienai ar kitai grupei“, – teigė jis.
Nesutarimus ir nesusipratimus taip pat pabrėžė premjerė Ingrida Šimonytė: „Paimkime šiandienos pavyzdį, kada pasiūlyta didinti atlyginimus mokytojams, mažinant asignavimus Aplinkos ministerijai 30 mln. eurų. Bet tos pačios frakcijos nariai siūlė Aplinkos ministerijai didinti asignavimus ir didinti atlyginimus aplinkosaugininkams.
Šias vidines prieštaras ir košę galvoje reikia susitvarkyti. Biudžetas visada yra rengiamas ribotų išteklių sąlygomis. Dabar mus riboja ir papildomos aplinkybės, kurių nuo 2020 m. nebuvo. Tikriausiai visi pamiršo ir Mastrichto kriterijus.“
Prieš balsavimą dėl viso valstybės biudžeto projekto I.Šimonytė dar priminė, jog, jei biudžetas nebūtų priimtas, kitąmet tektų gyventi už vos vieną dvyliktąją 2023 m. biudžeto sumos, o tai niekam neišeitų į naudą.
„Tad vis dėlto siūlyčiau visiems rasti išminties ir balsuoti už šį biudžetą“, – ragino premjerė.
Seimui pritarus kitų metų biudžetui posėdį stebėję mokytojai ėmė skanduoti: „Gėda, gėda!“
Atsiprašyti jų nusprendė parlamentaras Mindaugas Puidokas: „Noriu žemai nusilenkti mokytojams ir jų atsiprašyti. Deja, nėra suprantama, kad mokytojo darbas yra ugdyti jaunąją kartą ir vaikus, būsimus aktyvius mūsų šalies piliečius.
Tokia valstybė, kurioje švietimas nėra pamatas, neturi ateities. Man gėda, kad valdantieji negirdi ir nesupranta to, nenori priimti sprendimų, kurie leistų valstybei tapti sėkminga.“
Tačiau I.Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybė padarė viską, jog nacionaliniame susitarime numatyti įsipareigojimai dėl pedagogų atlyginimų, būtų įgyvendinti.
„Tai, kad daliai profesinių sąjungų netiko toks susitarimas, yra normalu demokratinėje valstybėje. Pabrėžiu – daliai, nes didžioji dalis profesinių sąjungų dėl to su Vyriausybe susitarė.
Taigi nėra pagrindo skleisti netiesą. Mano supratimu, ateinančių metų biudžete yra padaryta viskas, kad nacionalinis susitarimas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.
Biudžeto deficitas – 3 proc.
Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima, rašė BNS.
Finansavimas kelių priežiūrai didinamas iki 872 mln. eurų.
Minimali mėnesio alga didėja 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų „ant popieriaus“, arba nuo 633 iki 709 eurų „į rankas“, jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. arba 126 eurais iki 751 eurų, o nuo 58,63 euro iki 64,49 euro – mėnesinė įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.
Vaiko pinigai kitąmet auga iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, o vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.
Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai.
Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. Lengvata išlieka tik viešbučiams, nes dėl jos neriboto taikymo pernai sutarė Seimas.
Tikėjosi palaikymo
G.Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas. Anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė po koalicijos tarybos susitikimo pirmadienį sakė, kad nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems.
Tačiau antradienio rytą pranešė, jog biudžetą visgi vieningai palaikys, rašė BNS.
Vytautas Mitalas taip pat teigė, kad frakcija teigiamai vertina naujausius Vyriausybės sprendimus skirti papildomą finansavimą – jais atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai antradienio rytą teigė nepalaikysiantys šio biudžeto. Anksčiau tokią poziciją buvo išreiškusi ir Lietuvos socialdemokratų partija.
Tai paskutinis biudžetas, kurį priėmė šios kadencijos Seimas.
