Gruodžio 5-ąją Seimas be didelių diskusijų palaimino nuo šių metų sausio įsigaliojusias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, pagal kurias „Sodrai“ darbdavių mokamos įmokos privalo būti ne mažesnės nei nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), tai yra, – ne mažesnės nei 124,7 euro nepriklausomai nuo darbuotojui mokamos algos ar etato.
Tiesa, ši nuostata negalioja, jei darbuotojas dirba ir kitur, jei gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir jei yra jaunesnis nei 24-erių.
Prastės nevyriausybininkų teikiamos paslaugos
Tarp išimčių nėra su nevyriausybinėmis organizacijomis susijusių nuostatų, o daugumoje jų įprasta dirbti ne visu etatu ar savanoriškai. Išaugusi mokestinė našta, VšĮ „NVO teisės instituto“ valdybos pirmininko Ryčio Jokubausko nuomone, organizacijoms bus „labai didelis smūgis“.
„Daug organizacijų, kurios šiandieną vykdo veiklą, neišgyvens. Joms grės dilema, reikės pasirinkti – arba grės baudos, jeigu nesilaikys reikalavimų, o reikalavimų vis tiek reikės laikytis, „Sodros“ įmokas mokėti, vadinasi, labai realu, kad dėl to kentės jų veikla, – sako jis ir pateikia pavyzdį. – Yra koks nors vaikų dienos centras, kuris turi finansavimą [...], iš to finansavimo gali žmonės išsilaikyti vieną darbuotoją puse etato. Numatytos grindys labai stipriai smogs per paslaugas, vadinasi, vaikų dienos centras nebegalės priimti vaikų – arba jam reikės visai užsidaryti, arba priimti mažiau vaikų.“
Nevyriausybininkams, R.Jokubausko teigimu, kils ir dar viena dilema – apsispręsti ar darbuotojus samdyti visu etatu, ar ieškoti savanorių.
Valstybė labai dažnai [...] prioritetą skiria tiems, kurie neprašo atlyginimo, arba kurie atlyginimo prašo mažiau, pavyzdžiui, dirba puse etato ir dar kelias valandas savanoriauja.
„Net pati valstybė labai dažnai tose finansavimo nuostatose nustato ribojimus, kiek galima skirti atlyginimams, ir prioritetą skiria tiems (nevyriausybinėms organizacijoms – aut. past.), kurie neprašo atlyginimo, arba kurie atlyginimo prašo mažiau, pavyzdžiui, dirba puse etato ir dar kelias valandas savanoriauja.
Dabar organizacijos bus pastatytos į tokią situaciją, kad turės rinktis arba tarp pilno darbuotojo, arba tarp pilno savanorio. Savaime suprantama, kad nėra jėgų pilnam darbuotojui, tad reikės remtis tik savanoriais. O tai reiškia, kad nukentės kokybė, apimtys, nukentės kompetencijos, galimybės pristatyti paslaugas visuomenei, atstovauti visuomenės interesus, galimybės padėti asocialiai pažeidžiamoms grupėms“, – pasakoja advokatas.
Nepavyks užtikrinti socialinių garantijų
Siūlymas įvesti „Sodros“ grindis turėtų padėti užtikrinti socialines garantijas asmenims, dirbantiems ne visu etatu. Kalbėdamas apie nevyriausybines organizacijas, R.Jokubauskas tikina, kad minėto tikslo pasiekti nepavyks, tuo labiau jei organizacijose liks tik savanoriai.
„Organizacija negalės vykdyti savo veiklų, vadinasi, nebebus konkurencinga, negalės kompetentingai parengti paraiškų ir gauti finansavimo kitokioms veikloms, negalės plėsti savo veiklų. Išliks kelios tikros organizacijos, kurias visi galėtume įvardyti, vienos iš stipresnių Lietuvoje, kurios jau šiandien turi 5 ir daugiau darbuotojų. Tos išliks. Bet ta vidurinioji–mažoji grandis, tos organizacijos, kurios šiandieną jau sugeba turėti, pavyzdžiui, pusę etato, joms visoms iškart užsidaro durys – jos visos grąžinamos atgal į tą stadiją, kurioje yra susietos tik su savanorišku darbu“, – dėsto jis.
„Sukursime didelių problemų patys sau, biudžeto tikrai didesnio nesurinksime, nes tiesiog nėra iš ko jo surinkti. Jeigu „Sodros“ įmokų grindų taisyklė būtų taikoma, pavyzdžiui, įmonėms, tai yra, pelno subjektams, viskas būtų lyg ir suprantama, nes nevyriausybinės organizacijos veikia truputį kitais pagrindais. Ne pelno subjektams tai neturėtų būti taikoma“, – sako advokatas.
„Maisto banke“ pokyčiai palies 5 darbuotojus
15min pasiteiravo kelių nevyriausybinių organizacijų, ar ir kaip jų finansinę padėtį paveiks nauji mokestiniai pakeitimai.
Pavyzdžiui, labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“ jie palies 5 darbuotojus.
„Dabar prašome, kad „valandininkai“ atneštų atnaujintas pažymas iš kitų darboviečių, nurodydami, kiek valandų tenai dirba – nes lieka neaišku, kaip darbdavys sužinos, kad jau jo darbuotojas kitoje darbovietėje yra atleistas. Kas atsakys už susidariusią padidėjusią įmoką? Tikėtina, kad įmonės tikrai atleidinės tokius „valandininkus“ (pavyzdžiui, valytojas, paštininkus)“, – teigia finansinė „Maisto banko“ tarnyba, kurios atsakymą 15min perdavė fondo komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Apie tai, kaip dėl „Sodros“ grindų atskirose valymo paslaugas teikiančiose įmonėse darbuotojų sausio pradžioje sumažėjo ir keliomis dešimtimis, galite skaityti čia.
„Maisto bankas“ Seimo priimtą įstatymą vadina „apynasriu“.
Tikrai neišvengsime nuostolių už valandinį atlygį mokėdami „Sodrai“ tokias sumas. Dirbantis asmuo gaus mažiau, nei „Sodra“.
„Nuo sausio 1 d. tikrai visiškai lieka neaišku, ar bus projektų, kurių finansavimo sąlygose bus dengiamos „Sodros“ įmokos nuo minimalaus atlyginimo, nors darbuotojas dirba kelias valandas per dieną. 2018 metais, tikėtina, labai smarkiai sustos projektai, nors projektų paraiškos buvo parengtos ir išsiųstos anksčiau, pagal dabar galiojančius įstatymus, – rašoma atsakyme. – Yra tęstinių projektų, kuriuos neatsižvelgiant į įstatymų pokyčius turime pabaigti vykdyti. Todėl tikrai neišvengsime nuostolių už valandinį atlygį mokėdami „Sodrai“ tokias sumas. Dirbantis asmuo gaus mažiau, nei „Sodra“.“
Pasiteiravus, ar dėl įvestų „Sodros“ grindų keisis organizacijos sudėtis, gal teks atleisti darbuotojų, priimti jaunesnių, ieškoti savanorių, „Maisto bankas“ teigia apie tai negalvojantis: „Bet bandome susiskaičiuoti, kiek toks darbuotojas organizacijai bus naudingas, ir ar nebus mokestinė našta didesnė nei atliekamo darbo kaina“.
„Ne pelno organizacijos apie 30 proc. visos gautos piniginės paramos dažniausiai atiduoda mokesčiams, ir tai tikrai nepadeda vykdyti socialinių veiklų“, – atsakyme priduria „Maisto bankas“.
Neįgaliųjų forumas: bankrutuosim
„Mūsų organizacijai tokia nauja mokestinė prievolė reiškia bankrotą“, – teigia Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė.
Mums darbdavio mokesčiai išaugs daugiau nei 94 procentais.
„Nuo 2018 m. sausio 1 dienos, jeigu situacija nepasikeis, mums darbdavio mokesčiai išaugs daugiau nei 94 procentais. Dar viena blogybė yra ta, kad jeigu per mėnesį nesusidaro pilnas etatas, tai darbdavys bus priverstas leisti darbuotoją neapmokamų atostogų, o jeigu atsitiks taip, kad darbuotojas susirgs – jis bus nedraustas tuo metu. Nors, pabrėžiu – per metus mokesčiai sumokami valstybei yra didesni nei nuo minimalios algos“, – priduria ji.
Projektus įgyvendinantys nevyriausybininkai, kurie užmokestį skaičiuoja ne etatais, o išdirbtomis valandomis (kaip ir Lietuvos neįgaliųjų forumas), H.Varnienės spėjimu, per metų laikotarpį išnyks visiškai. „Tiesiog nebebus įmanoma vykdyti veiklos dėl mokesčių naštos (nes nebus remiama projektuose)“, – atsakyme rašo ji.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, Seimui priėmus naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją, per metus į Valstybinio socialinio draudimo fondą planuoja surinkti 30,5 proc. daugiau lėšų, tiksliau – 93 mln. eurų. 9 mln. eurų iš jų – privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Baiminasi, kad pokyčiai pakenks vaikams su negalia
„Rinkti lėšas į biudžetą reikia, tačiau akivaizdu kad ši schema yra visiškai netinkama. Pagal ją, darbdaviai, kurie turės keliuose darbuose dirbančius darbuotojus (nors ir po kelias valandas per metus) – bus atleisti nuo mokesčių, o darbdaviai, kurių darbuotojai dirba ne pilnu etatu – turės arba žiūrėti į šį reikalavimą kūrybiškai, arba jungs darbuotojus iki etato ir dalį darbuotojų atleis, arba darbuotojai patys turės ieškotis dar vieno darbdavio, kad juos kelioms valandoms įdarbintų. Man kyla klausimas, ar teisės aktai kuriami tam, kad į juos [reikėtų] „žiūrėti kūrybiškai“?“ – retoriškai klausia Neįgaliųjų forumo atstovė.
Ji tvirtina, kad žmonių su negalia „Sodros“ grindų įvedimas nepalies, tačiau esą labai palies tėvus, prižiūrinčius vaikus su negalia.
„Į mus kreipėsi viena šeima, kuri augina dvynukus, iš kurių vienas – su sunkia negalia. Tėvai sukasi kaip gali, abu pakaitomis prižiūri vaikus, todėl dirba po pusę etato. Kas jų laukia įsigaliojus „Sodros“ grindims? Darbdavys jau informavo juos, kad ketina atleisti“, – apie naujai įsigaliojusios tvarkos pasekmes pasakoja H.Varnienė.
Rytų Europos studijų centras nekels algų
Dėl išaugusios mokestinės naštos Rytų Europos studijų centro darbuotojams teks atsisakyti planų kelti atlyginimus.
„Mes, Centre pripratę prie visų su darbuotojo darbo kaina susijusių mokesčių, taigi, atsilaikysime. Nieko neatleisime, tačiau pakeitimai neigiamai atsilieps ketinimams kelti darbuotojų algas“, – tvirtina laikinai Rytų Europos studijų centro direktorės pareigas einanti Dovilė Šukytė.
Mūsų nuomone, pelno nesiekiančioms organizacijoms šioje srityje galėtų būti taikomos išimtys.
Ji tikina suprantanti parlamento norą išspręsti socialines problemas bei kovoti su „šešėliu“, tačiau, anot centro atstovės, reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas nuo MMA, neįvertinant faktiškai dirbto darbuotojų laiko, gerokai apsunkina nepelno siekiančių organizacijų veiklą.
„Mūsų nuomone pelno nesiekiančioms organizacijoms šioje srityje galėtų būti taikomos išimtys“, – siūlo D.Šukytė.
Komiteto nariai įstatymą taisė, bet parlamente nepalaikė
Apie galimas išimtis užsimena ir parlamentarė R.Baškienė, Seimo posėdžio metu balsavusi už „Sodros“ grindų taikymą.
Be R.Baškienės, iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių, rengusių antrąjį „Sodros“ grindų įstatymo projekto variantą, tokios pačios nuomonės buvo dar keturi Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, o konservatorės Gintarė Skaistė ir Monika Navickienė bei „socdarbietis“ Algirdas Sysas susilaikė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava ir liberalas Jonas Varkalys nebalsavo apskritai.
„Aiškinama buvo komitete, kad yra daug neskaidrumo, kad visi įdarbina puse etato, o žmogui neva moka galbūt pilną [algą], moka galbūt vokeliuose. Įsipareigojimas, kad kiekvienas žmogus gautų bent jau minimalią algą, buvo skatinimas [...]. Tai iniciatoriai, šiuo atveju, ne Seimo nariai, o ministerija“, – įstatymo priėmimo argumentus dėsto R.Baškienė.
„Manau, pagrindinis argumentas, kurį mes girdėjome iš Vyriausybės, tai buvo siekimas skaidrumo. Matysim, kaip visa tai bus pavykę ir ar atsiras tokių žmonių, kuriuos nuskriaudė. Nes kai kas kelia nerimą [...]. [Reikės] pasižiūrėti šio įstatymo įgyvendinimo tvarkas – kad nepaliestų sąžiningai dirbančių žmonių“, – aiškina parlamentarė.
R.Baškienė balsavo prieš savo valią – žada išimtis
R.Baškienė sako nebuvusi šio įstatymo šalininkė: „Kaip tik priešinausi jam sakydama, kad mes čia darome negerą žingsnį, tačiau buvau įtikinta dėl to šešėlio vengimo, kad skaidrumas būtų“.
Buvau įtikinta dėl to šešėlio vengimo, kad skaidrumas būtų.
Pasiteiravus, kaip Seimo narė vertina nevyriausybinių organizacijų baimę, pavyzdžiui, dėl likvidacijos, ji sako, kad komitetas turi sureaguoti – galbūt keisti įstatymo įgyvendinimo tvarkas, rengti išimtis.
„Bet nuskriaustų neturėtų būti – ypač nevyriausybinės organizacijos, kurias jūs paminėjote“, – priduria R.Baškienė.
Paklausta, kodėl palaikė įstatymo projektą įžvelgdama „negerą žingsnį“, „valstietė“ sako taip palaikiusi Vyriausybę: „Kažkas juk turi Vyriausybę palaikyt. Bet mes [Socialinių reikalų ir darbo komitetas – aut. past.] taip pat prisiimame atsakomybę aiškintis, jeigu kažkas yra ne taip“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo sausio įsigalioję mokestiniai pokyčiai, neskaitant asmenų, kurie priskirtini prie išimčių, palies 144 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Teiginį apie nustatytą minimalų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą dydį Vyriausybė įtraukė į savo programą kaip priemonę siekiant „realiai didinti darbuotojų pajamas“.
2018 metų pabaigoje Vyriausybė planuoja įvertinti galimybes mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo išimtis ir pateikti atitinkamų siūlymų. Tuo pačiu metu planuojama parengti teisės aktus dėl „Sodros“ lubų.
