Augančios išlaidos didins valdžios sektoriaus deficitą iki 8,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, o tai reiškia, kad valstybei teks dėl to papildomai skolintis.
Įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, išlaidos 2021 metų valstybės biudžete augs beveik 732 mln. eurų, iš jų daugiau nei 581 mln. eurų skirti įvairioms iniciatyvoms kovai su COVID-19 pandemija ir jos pasekmių ekonomikai sušvelninimu.
Vakcinavimo sparta ir planai teikia vilties, kad šiais metais grįšime į normalų gyvenimą, todėl šio biudžeto esminė paskirtis yra tą perėjimo laikotarpį padaryti sklandų.
Didžiausią dalį pastarojo pyrago atsiriektų sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritys – atitinkamai daugiau nei 265 mln. ir 238,5 mln. eurų.
„Pagrindinė žinia biudžeto projekte yra ta, kad didžioji (naujų išlaidų – 15min) dalis yra skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui ir pasirengimui pereiti į popandeminį laikotarpį“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Vakcinavimo sparta ir planai teikia vilties, kad šiais metais grįšime į normalų gyvenimą, todėl šio biudžeto esminė paskirtis yra tą perėjimo laikotarpį padaryti sklandų“, – pridūrė ji.
Vyriausybė dar pernai gruodį, kai buvo tvirtinamas 2021 metų biudžeto įstatymas, žadėjo pavasarį grįžti su patikslintu projektu argumentuodama, jog dabar galiojančiame teisės akte išlaidos yra suplanuotos pusmečiui.
Pokyčiai socialinėje srityje
Iš socialinei apsaugai skiriamų sumų didžioji dalis – daugiau nei 229 mln. eurų – numatyti užimtumo priemonėms finansuoti. Čia turimos omenyje prastovų subsidijos, darbo paieškos išmokos, išmokos savarankiškai dirbantiesiems, ligos išmokos.
Šie pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems gyventojams mechanizmai keisis. Vyriausybė liepą planuoja kompensuoti 100 proc. prastovoje esančio darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau, nei viena minimali alga, rugpjūtį – 90 proc. algos, o rugsėjį – 70 proc. darbo užmokesčio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat paskelbė, kad nors iš pradžių ir nebuvo planuota, po diskusijų su socialiniai partneriais apsispręsta numatyti subsidijas ir po prastovos.
„Pamatėme visgi, kad grįžimas po prastovų galėtų būti taiklus. Skirtingai nei kas buvo pirmojo karantino metu, kur matėme, kad apie 500 mln. eurų, kuriais didžiąja dalimi pasinaudojo ne tie sektoriai, kurie buvo nukentėję, ši priemonė turi siaurą, bet taiklų tikslą – siekiame paremti labiausiai nukentėjusius verslus ir paskatinti tuos, kurie neatleido darbuotojų“, – kalbėjo M.Navickienė.
Ši priemonė truktų mėnesį ir darbo užmokesčio kompensacija būtų 100 proc. nuo vieno MMA. Remiamas būtų darbuotojas, kuris 75 darbo dienas (ne mažiau nei 600 darbo valandų) per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino pradžios buvo prastovose ir darbdavys jo neatleido.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo tęsti 212 eurų darbo paieškos išmoką, kurios tikslas paremti tuos netekusius darbo asmenis, kurie negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos. Šios paramos gavėjų ratas nuo sausio 1 dienos buvo sumažintas 75 proc., tačiau dabar jį siūloma kiek padidinti.
„Mūsų siūlymas išplėsti tikslinę gavėjų grupę ir įtraukti bedarbius, kurie buvo savarankiškai dirbę, bei tęsti paramą darbo paieškos išmokai 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo“, – sakė ministrė.
Nebus nutrauktos išmokos ir savarankiškai dirbantiems asmenims, patyrusiems ūkinės veiklos ribojimų dėl karantino. 260 eurų išmoką siūloma tęsti dar tris mėnesius nuo liepos 1 dienos, tačiau ją siaurinti, mokant paramą tiems, kurie ne tik patyrė veiklos ribojimus, bet ir kurių apyvarta krito 30 procentų.
Planuojama atsižvelgti ir į tai, kad dėl karantino apribojimų sumažėja įvairios pašalpos. Dėl šios priežasties siūloma alternatyviai apskaičiuoti ir motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas asmenims, kuriems dėl karantino buvo paskelbta prastova, arba jie buvo savarankiškai dirbantys ir jų pajamos sumažėjo.
Ketinama nustatyti didesnio dydžio ligos išmoką asmeniui, kuris užsikrėtė COVID-19 ne tik nuo kartu su juo darbovietėje nedirbančio asmens, bet ir nuo bendradarbio vykdydamas savo profesines funkcijas.
Pasak ministrės, norima nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, galėtų būti atnaujinamas ne vieną, o du kartus.
Pinigai skiepams, algoms
Sveikatos apsaugos sričiai daugiau nei 61 mln. eurų numatyti vakcinų įsigijimui ir skiepijimo proceso užtikrinimui. Dar beveik 47 mln. eurų skiriami laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams, robotizuotai įrangai įsigyti, detaliau projektą pristatė finansų ministrė.
Beveik 109 eurų planuojama skirti kitoms sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, liūto dalį kurių sudaro darbo užmokesčio priedai medikams, dirbantiems su COVID-19.
Dar 48,5 mln. eurų įvardyti kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų trūkumas darbo COVID-19 pandemijos metu viršvalandžiams apmokėti.
Kitos išlaidos
Kitų institucijų, dalyvaujančių koronaviruso valdyme, poreikiams, suplanuoti 78 mln. eurų. Didžioji dalis šių pinigų turėtų būti skirti papildyti Vyriausybės rezervui COVID-19 priemonėms – pareigūnų priemokoms už viršvalandinį darbą, kultūros ir kitų biudžetinių įstaigų veiklai užtikrinti, dezinfekavimo priemonėms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms.
Su koronaviruso pandemija nesusijusiems kitiems institucijų poreikiams biudžeto projekte numatoma skirti beveik 33 mln. eurų.
Didžiausios išlaidos čia numatytos naujai 28,63 euro išmokai skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems – 15,3 mln. eurų. Pritarus Seimui, ji bus įvedama nuo liepos.
Finansų ministrė sakė, kad Vyriausybės sprendimas dėl vienišųjų pensijos yra „labai lauktas ir reikalingas“.
Jai antrino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, teigusi, kad vieniši senjorai ir neįgalieji susiduria su dvigubai didesniu santykiniu skurdu nei likusi visuomenės dalis.
„Statistika šiuo požiūriu negailestinga, aiškiai parodo, kad šios grupės iškrenta iš bendro konteksto labai ženkliai, – sakė premjerė. – Taikli parama tai grupei gali duoti ne tik tai grupei geriausią, bet ir gerokai pagerinti bendrą rezultatą“.
Dar apie 150 mln. eurų iš ES Atsigavimo fondo lėšų numatyta skirti įvairiems projektams finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą planą „Naujos kartos Lietuva“.
Rekordinė skola
„Visi šie sprendimai turi ir savo kainą“, – pareiškė finansų ministrė.
Vyriausybės sprendimas šiemet didinti viešąsias išlaidas, pajamoms neaugant taip sparčiai, didins valdžios sektoriaus deficitą 2021 metais iki 8,4 proc. BVP. Tai yra 1,4 proc. punkto daugiau, nei pernai metų pabaigoje patvirtintame biudžeto variante.
Dėl to valdžiai teks daugiau skolintis, o valstybės skola, prognozuojama, šiais metais sumuš naują rekordą ir pasieks 52,3 proc. BVP.
„Deficitas atrodo įspūdingai blogąja prasme, bet turint omenyje, kad (...) visos priemonės yra vienkartinio ir laikinio pobūdžio, tai su sąlyga, kad pandemija bus suvaldyta šiais metais, (...) ateinančiais metais galime tikėtis daug skaidresnio vaizdo“, – sakė premjerė.
Pagal Finansų ministerijos paskelbtą prognozę, valstybės skola augs ir artimiausiais metais ir stabilizuosis 2024-aisiais, kai sieks 58,1 proc. ekonomikos dydžio.
Euro zonos šalims pagal Mastrichto kriterijus rekomenduojama, kad jų skolos būtų ne didesnės kaip 60 proc. BVP.
Pajamas valgo lengvatos ir parama verslui
Vis dėlto antraisiais pandemijos metais valstybei sekasi rinkti mokesčius geriau, nei prognozuota gruodį, kai buvo tvirtinamas šiuo metu galiojantis biudžeto variantas.
Patikslintame dokumente numatytas 58 mln. eurų pajamų augimas. Anot Finansų ministerijos, jis būtų dar didesnis, tačiau augimą „suvalgo“ nuo liepos planuojamos įvesti Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pandemijos įkarštyje bandantiems išsikapanoti maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams, taip pat galimybė verslui atidėti mokesčių mokėjimą.
Vyriausybei pritarus patikslintam biudžetui, jis bus teikiamas patvirtinti Seimui.
