Pirmiausia, vis daugiau vartotojų nori palaikyti tvarų verslą net ir tuo atveju, jei už prekes ar paslaugas tenka mokėti brangiau. Kaip rodo minėtas tyrimas, tvarias prekes ir paslaugas reguliariai Lietuvoje renkasi maždaug 23 proc. vartotojų, o 31 proc. gyventojų bent kelis kartus yra pasirinkę prekę ar paslaugą vien dėl tvarumo aspektų.
Tarp išvardintų prekių kategorijų, kuriose ieškoma tvarių sprendimų, dominuoja maisto produktai, drabužiai, kosmetikos ir buities prekės. Teigti, kad lūžis mūsų, kaip vartotojų sąmonėje, jau įvyko, dar ankstoka, tačiau požiūris šiuo metu keičiasi kur kas greičiau, nei buvo galima įsivaizduoti prieš kelerius metus.
Pats įdomiausias klausimas, kuris kyla analizuojant tyrimo duomenis − kaip vartotojų požiūrio pokytį įvertins Lietuvos verslas. Nors šiuo metu tik 11 proc. įmonių atstovų teigia, kad klientų pasirinkimui tvarumas daro didelę įtaką, vis dėlto 36 proc. mano, kad jau artimiausioje ateityje šis kriterijus prekės ženklo ar paslaugos pasirinkimui turės didelės reikšmės.
Verta pastebėti ir tai, kad kol kas tik viena iš penkių įmonių Lietuvoje tvarumą vertina kaip kriterijų verslo partnerių pasirinkimui. Tuo metu net 57 proc. apklaustų verslo įmonių atstovų tvarumo kriterijaus verslo partnerių pasirinkimui nesureikšmina.
Vis dėlto tvarumas yra aktualus absoliučiai visoms įmonėms, nes jis apima įvairius įmonėms aktualius veiklos aspektus, įskaitant sąžiningą elgesį su darbuotojais, klientais, partneriais ir tiekėjais, verslo etikos ir antikorupcines iniciatyvas, draugišką požiūrį į aplinką ar išteklius tausojančių naujų inovatyvių sprendimų diegimą. Verslo lyderiai turėtų suprasti, kad tvarumas – tai ilgalaikė veiklos strategija, kuri padeda užtikrinti klientų simpatijas, prekių ar paslaugų paklausą ir pelningą veiklą.
Žinoma, šiandien didžiosioms įmonėms taikoma daugiau formalių reikalavimų, nes jų poveikis aplinkai yra didesnis. Tačiau ir smulkios įmonės neturėtų numoti ranką į tvarumą. Gaila, bet Lietuvoje turime įvairių pavyzdžių, kai netvari įmonės veikla lemia reputacijos žalą, klientų ir partnerių praradimą ar net užtraukia reguliuotojų sankcijas.
Gera žinia ta, kad šiandien bet kokio dydžio ir bet kurioje srityje veikianti įmonė gali rasti, ką patobulinti savo veikloje, siekiant eiti tvarumo keliu. Jei tai gamybos sektorius, vadinasi, reikia įvertinti anglies dvideginio emisijas, atliekas, vandens ir kitų resursų sunaudojimą. Jei paslaugų sektorius – didesnis dėmesys skiriamas tokiems socialiniams tvarumo aspektams, kaip darbuotojų darbo sąlygos, sąžiningas atlygis, lyčių lygybė.
Kad situacija šioje srityje neišvengiamai keisis šiandien, tai gali paliudyti įvairūs eksportuotojai, kurie yra bandę užkariauti reiklias Skandinavijos ar Vakarų Europos šalių rinkas. Ar jūsų produktas ekologiškas? Ar jam pagaminti buvo naudojami aplinkai draugiški sprendimai? Ar ieškojote būdų, kaip pakuotę padaryti mažiau taršią? Turint atsakymus į šiuos klausimus jūsų konkurencinis pranašumas iš karto išauga.
Didėjant mūsų, kaip vartotojų, sąmoningumui, mums patiems taps aktualiau žinoti, ar įsigydami prekes ar užsisakydami paslaugas prisidedame prie tvarių tikslų įgyvendinimo. Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo programoje numatyta dėmesio skirti visuomenės švietimui bei jos įsitraukimui skatinti.
Per artimiausią dešimtmetį ketinama pasiekti, kad bent 50 proc. šalies gyventojų dalyvautų įvairiose aplinkosaugos iniciatyvose. Todėl vis daugiau vartotojų Lietuvoje gali atsisakyti netvarių produktų ir paslaugų, atidžiau daryti savo pasirinkimus ar ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų.
Pabaigai norisi pasakyti, kad netolimoje ateityje tvarumas taps rimtu konkurenciniu pranašumu, tad nieko nelaukdamas ir investuodamas į tvarumą dabar, Lietuvos verslas gali sustiprinti savo pozicijas ateityje.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu Lietuvoje apklausti 1003 gyventojai ir 305 įmonės.
