Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio-spalio mėn. šalies pramonės gamybos apimtis buvo apie 90 proc. didesnė, palyginti su analogišku 2008 m. laikotarpiu. Itin didele pažanga išsiskyrė baldų, popieriaus, chemijos ir optinių įrenginių gamybos sektoriai, kuriuose pagamintos produkcijos apimtys išaugo nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų.
Lietuvos gamintojai per pastaruosius metus dar labiau sustiprino savo raumenis tarptautinėse rinkose ir eksportuotos produkcijos apimtis padidino dviženkliu procentu. Pramonės dalis BVP struktūroje pasiekė kone 20 proc. − ji dar niekada nebuvo tokia didelė.
Finansavimo duomenys taip pat patvirtina plėtros scenarijų. Praėjusiais metais „Swedbank“ aktyviai finansavo įmones, veikiančias gamybos ir NT sektoriuose, ir stambių įmonių naujo finansavimo apimtys per praėjusių metų sausį-lapkritį išaugo 56 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Smulkių bei vidutinių įmonių bei ūkininkų naujo finansavimo apimtys augo 55 proc.
Apibendrinant, „Swedbank“ vertinimu, galima tikėtis 5 proc. siekiančio BVP augimo, o šiemet – apie 3,3 proc. plėtros. Visgi palankus šių metų augimo scenarijus šiandien dar turi klaustukų.
Virusas – į antrą planą
Nepaisant sparčiai plintančios naujos koronaviruso atmainos omikron, tiek Lietuva, tiek pagrindinės šalies eksporto rinkos yra kur kas geriau jai pasiruošusios. Pirmiausia, turime pakankamai didelį skaičių pasiskiepijusių ar persirgusių žmonių – bendras imunizacijos lygis siekia daugiau kaip 70 proc. Taip pat gera žinia yra ta, kad netrukus turėtume sulaukti antivirusinių vaistų, kurie gerokai palengvins sunkiausių atvejų gydymą.
JAV banko „Goldman Sachs“ analitikų vertinimu, plintančios naujos atmainos poveikis ekonomikai siektų tik trečdalį to, ką matėme per pirmąją viruso bangą.
Pernai verslas Lietuvoje ir pasaulyje susidūrė su netiesioginiais viruso iššūkiais – pasauliniais tiekimo grandinių sutrikimais, brangstančiais energijos ištekliais ir žaliavomis bei darbo jėgos trūkumu. Nors sutrikimų tiekimo grandinėse buvo galima tikėtis, panašu, kad jie truks ilgiau negu buvo manoma iš pradžių – dabar prognozuojama, kad didesnė dalis tiekimo problemų turėtų išsispręsti antroje 2022 m. pusėje.
Viena vertus, šalies verslui tai reiškia poreikį įvertinti daugiau rizikų, geriau pasiruošti netikėtumams ir atsargiau prisiimti įsipareigojimus dėl užsakymų. Kita vertus, tai galimybė perimti dalį užsakymų iš tolesnių rinkų ir toliau išnaudoti gamybos „sugrįžimo“ į Europą tendenciją, ką kai kurie verslininkai sėkmingai darė jau pernai metais.
Energijos sektoriaus bumas
Dar vienas iššūkis pramonei ir verslui − aukštos energijos kainos. Nors pasibaigus žiemai jos turėtų kiek sumažėti, Baltijos šalių regione ir toliau bus jaučiamas elektros trūkumas.
Lietuva šiuo metu pasigamina tik apie trečdalį jai reikalingos elektros energijos. Elektros poreikis pereinant prie mažiau taršių energijos šaltinių ir toliau sparčiai didės, todėl didelės jos kainos gali tapti ilgalaikiu galvos skausmu įmonių vadovams.
Lietuva šiuo metu pasigamina tik apie trečdalį jai reikalingos elektros energijos.
Aukštos elektros ir kitų energijos išteklių kainos verslą dar labiau skatins ieškoti energinio efektyvumo sprendimų. Ilgainiui tai gali būti naudinga − padės mažinti emisijas, prisidės prie šalies tvarumo tikslų, skatins investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Matome, kad dėl šių tendencijų energetikos sektorius 2022 m. ruošiasi kur kas didesnėms investicijoms Lietuvoje, palyginus su pastaraisiais keleriais metais.
Investicijos į produktyvumą
Trečias iššūkis yra darbo jėgos trūkumas ir dėl to sparčiai didėjančios darbo sąnaudos. Viena vertus, tai mažina įmonių konkurencingumą ir jų pelningumą. Kita vertus, tai skatina įmones investuoti į našumo didinimą, automatizuotus sprendimus ir aukštesnės vertės produktų gamybą.
Iš „Swedbank“ klientų pavyzdžių matome, kad savo srityje lyderiaujančios įmonės geba mokėti konkurencingus atlyginimus, investuoja į technologijas ir gamina aukštos kokybės produktus. Šiais metais darbuotojai išlaikys savo derybinės galios pranašumą, vidutinis atlyginimas šalyje sparčiai didės, todėl verslas toliau turės rūpintis veiklos efektyvumu.
Geopolitiniai išbandymai
Yra pakankamai didelė tikimybė, kad šiais metais labiau pajusime ir Lietuvai tenkančių geopolitinių išbandymų kainą. Daugiau kaip metus trunkančios konfrontacijos su Baltarusijos valdžia pasekmės šalies verslui ir kitoms valstybės gyvenimo sritims yra skausmingos, bet jau nuspėjamos. Neseniai išryškėjusi akistata su Kinijos valdžia šiuo metu kelia daugiau nežinomybės.
Nors Kinija nėra itin reikšminga Lietuvos eksporto partnerė, o jos tiesioginės investicijos šalyje yra nedidelės, šios valstybės ryšiai su kitomis šalimis ir didžiosiomis pasaulio įmonėmis kur kas glaudesni. Jau matome pirmuosius Kinijos valdžios netiesioginio spaudimo pavyzdžius. Jei situacija eskaluosis toliau, mūsų gamintojai gali stipriai nukentėti.
Pernai šalies verslas dėjo dideles pastangas, kad galėtų sklandžiai veikti pandemijos sąlygomis ir pasiekė įspūdingų rezultatų, kurių naudą pajutome visi. Tačiau minėtų geopolitinių iššūkių kontekste verslas neturi pakankamai efektyvių įrankių su jais susidoroti – daug kas priklausys nuo koordinuotų pastangų valstybės ir ES mastu.
