Antikorupcijos komisijos nariai aiškindamiesi FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, jų daug klausinėjo apie tyrimus poligrafu, kurių rezultatai V.Giržadui buvo nepalankūs abu kartus, o V.Gailiui – kartą. Taip pat buvo klausiama apie FNTT santykius su vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentu (VSD), prezidentūra.
V.Gailiaus ir V.Giržado apklausų stenograma užima 27 puslapius, joje nemaža vietų, kurios išbraukytos apklaustųjų ir komisijos narių pageidavimu.
Apie „Snorą“ kalbėjo su 80 žmonių
Buvęs FNTT vadovas V.Gailius komisijai pasakojo duomenų apie galimą „Snoro“ banko bankrotą turėjęs nuo pat praėjusio birželio mėnesio pradžios, nes tuomet su FNTT dėl banko inspektavimo reikalų pradėjo bendradarbiauti Lietuvos bankas.
Ieškodamas, kur galėjo pradingti „Snoro“ turtas, V.Gailius sakė nuolat bendravęs su kolegomis iš užsienio, todėl pirmame tyrime poligrafu, atliktame Valstybės saugumo departamente (VSD), klausimai, anot V.Gailiaus, jam buvo formuluojami netinkamai.
„Buvo nepasiruošta ir nepasirengta tam tyrimui, man užduodamas klausimas, ar jūs kam suteikėte informaciją apie banką „Snoras“. Sakau, 80 žmonių suteikiau gal bendroj sumoj, ką jūs manęs klausiat. Tai sakau, aš atliksiu tyrimą kitoj institucijoj. Ir atlikus tyrimą kitoj institucijoj, II departamente prie Krašto apsaugos ministerijos niekam nekėlė jokių abejonių mano atsakymai, kadangi klausimai buvo formuluojami labai tiksliai ir aiškiai. (...) Juolab „Lietuvos rytas“ žurnalistams, kurie nuo 2010 m. iš esmės vykdė užsakymą ieškoti mane kompromituojančios medžiagos. Tai principe nelogiška būtų“, – komisijai teigė V.Gailius.
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Vitalijus Gailius |
Tuo remdamasis V.Gailius komisijai sakė manantis, kad atliktas tik vienas kokybiškas tyrimas poligrafu, nes tikino, kad į pirmą apklausą ir jis pats ėjo tinkamai nepasiruošęs, skubotai.
Primename, kad prieš V.Gailiui atliekant antrąjį patikrinimą poligrafu, premjeras Andrius Kubilius vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei nusiuntė raštą nurodydamas, kad V.Gailiaus turi būti klausiama, ar jis nutekinęs informaciją apie „Snoro“ veiklos stabdymą „Lietuvos ryto“ redaktoriams ar žurnalistams. Šį raštą R.Palaitis vadino premjero spaudimu tyrimą melo detektoriumi atliekantiems pareigūnams.
Siūlė trauktis
Jau po pirmosios apklausos poligrafu, kurios rezultatai jam nebuvo palankūs, V.Gailiaus teigimu komisijai, ministras Raimundas Palaitis jį išsikvietė į ministeriją ir pareikalavo atsistatydinti.
„Prieš mano pakartotinį tyrimą, jis turėjo būti penktadienį rytą, 9.30 val., trečiadienį, berods, vakare mane išsikvietė vidaus reikalų ministras ir primygtinai reikalavo manęs atsistatydinti. Neiti į pakartotinį tyrimą, o atsistatydinti. Sakau, kodėl? Matote, čia yra tokia Daukanto aikštės nuomonė, kad kokie čia gali būti pakartotini“, – pasakojo susitikimo su ministru detales V.Gailius.
Tada, anot buvusio FNTT vado, jis pats pasiprašė ketvirtadienį būti priimtas prezidentūroje ir įtikino prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad tyrime poligrafu galėjo pasitaikyti techninė klaida. Prezidentė sutiko, kad tyrimą verta pakartoti.
Melo detektorių lygino su sportu
Be to, V.Gailius komisijai aiškino, kad jo pavaduotojo V.Giržado apklausos poligrafu taip pat neatspindi tiesos. Pasak jo, tyrimo melo detektoriumi rezultatai V.Giržadui buvo pateikti per greitai. V.Gailius kalbėjo, kad, jo žiniomis, poligrafo tyrimo rezultatai paprastai skelbiami po kelių savaičių, o V.Giržado apklausos rezultatai esą buvo pateikti praėjus vos 15 minučių po apklausos.
Jei tyrimas poligrafu – sportas, tai sportą aš mėgstu.
Pats V.Giržadas apie savo apklausas poligrafu komisijai daug nepasakojo, arba nepanoro, kad jo atsakymai būtų viešinami, nes daugelis pareigūnų atsakymų apie apklausų klausimus ir detales iš stenogramos yra išbraukti buvusių FNTT vadovų pageidavimu.
Išklausę pareigūnų pasakojimo komisijos nariai V.Gailiaus ir V.Giržado teiravosi, aš šie sutiktų poligrafu pasitikrinti dar kartą.
„Jei tyrimas poligrafu – sportas, tai sportą aš mėgstu“, – atsakė vienas iš apklausiamų buvusių FNTT vadovų.
Bėdos senos
Pats V.Giržadas komisijai pasakojo, kad „Snoro“ nepatikimumas jam buvo žinomas dar nuo 2000 metų, nes jau tuomet, dirbdamas policijoje, jis teigė tyręs duomenis apie galimus finansinius nusikaltimus banke ir pats sau svarstė, kad šio banko istorija anksčiau ar vėliau baigsis baudžiamąja byla.
Apie 2011 m. pradėtą tyrimą dėl „Snoro“ veiklos V.Giržadas buvo informuotas pirmąją savo darbo FNTT savaitę 2011 m. rugsėjį.
Tačiau konkreti Lietuvos banko analitinė pažyma – preliminari inspektavimo išvada, kuria remiantis, manoma, nutekėjo informacija „Lietuvos rytui“, anot V.Gailiaus, FNTT buvo gauta vėliau nei pasirodė dienraščio publikacija.
„Tai ta preliminari inspektavimo išvada, kiek man žinoma, pateikta Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai lapkričio 9 d. Pas mus, FNTT, ji buvo atsiųsta su ikiteisminio tyrimo byla lapkričio 15 d., t.y. straipsnio spaudoje pasirodymo dieną. Tai yra užfiksuota pas mus raštinėje“, – sakė V.Gailius.
Savo versijas pateikė VSD
Todėl FNTT savo ruožtu domėjosi, kas galėjo nutekinti informaciją dienraščiui. Pasak V.Gailiaus, buvo galvojama ir apie FNTT atstovę spaudai, tačiau greitai tokios mintys išgaravo.
V.Gailiaus teigimu, savo nuomonę apie įtarimus dėl informacijos nutekinimo jis netrukus po dienraščio publikacijos išdėstęs šiemet sausį Specialiųjų tyrimų tarnybai ir pernai lapkritį VSD vadovo pavaduotojui Romualdui Vaišnorui.
„Vienas iš versijų mes pateikėme VSD saugumo pareigūnui, t.y. direktoriaus pavaduotojui R.Vaišnorui asmeniškai žodžiu, pas direktorių kabinete. Tai buvo keletą dienų po straipsnio pasirodymo“, – komisijai sakė V.Gailius.
Supratau, kad mes esame įtariamieji.
Pasak jo, VSD į jo pateiktas versijas tinkamai nesureagavo, nes įtariamaisiais jau laikė buvusius FNTT vadovus.
„Pateikę mes tikėjomės ir galvojome, kad tas nusikaltimas ar galimas nusikaltimas jis bus aiškinamasis ir tiriamas. Iš esmės mūsų daugiau niekas kaip ir nepaklausė, ir aš iš VSD pareigūno, to paties R.Vaišnoro, iš telefoninių skambučių supratau, kad mes esame įtariamieji. (...) Gal jau lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje. Tai yra versijos visos mūsų arba ne mūsų, kitos versijos atmestos ir formuojama nuomonė, tai mes šitą jau supratome aiškiai. Eidami į poligrafo tyrimą“, – Antikorupcijos komisijos apklausoje sakė V.Gailius.
Buvęs FNTT vadovas komisijai sakė dar prieš „Snoro“ veiklos stabdymą įspėjęs ir Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, kad šis atvirai nevaikščiotų į prokuratūrą, nes jį ten galintys pastebėti žurnalistai, kurie žino apie „Snore“ vykdomą inspektavimą.
A.Neverai nesakė?
V.Giržadas komisijai nepasakojo to, ką vėliau jai tvirtino buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera. Buvęs prokuroras komisijai sakė, kad jam buvęs kurso draugas V.Giržadas iškart po dienraščio publikacijos įvardijo, kad informacijos nutekinimu FNTT „atlikusi savo tyrimą“ įtaria generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį.
A.Nevera sakė iškart apie tokius FNTT vadovo pavaduotojo įtarimus perdavęs prezidentės patarėjui Jonui Markevičiui, tačiau šis esą rimtai jų neįvertinęs.
Primename, kad Antikorupcijos komisija, per kelias savaites atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių, nustatė, kad iš pareigų turi būti atleisti vidaus reikalų ministras R.Palaitis ir generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Tuo tarpu buvę FNTT vadovai, pagal komisijos išvadas, turėjo būti grąžinti į darbą.
FNTT vadovai į tarnybą sugrįžti siekia ir teismo keliu. Tiesa, jie prašo ne tik grąžinti į pareigas, bet ir tikisi iš valstybės prisiteisti po pusę milijono litų.
