2021 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 13 mlrd. EUR, rodo pirmasis BVP įvertis. Palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,4 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Tačiau metinis šuolis įspūdingas – Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Vertinant gamybos metodu, 2021 m. antrąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.
2021 m. pirmąjį pusmetį BVP sudarė 24,8 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,8 proc. (nepašalinus sudarė 4,2 proc.).
Ekonomistai tvirtina, kad tokio ekonomikos augimo šuolio buvo galima tikėtis, nes viena iš priežasčių – žemos palyginamosios bazės efektas: dėl karantino pernai metų antrąjį ketvirtį ekonomika krito žemyn.
Tempė ir eksportuotojai, ir vidaus vartojimas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.
„Šie metai, nepaisant užsitęsusio antrojo karantino, ekonomikai buvo visai kitokie – ir užimtumas, ir atlyginimai, ir mažmeninė prekyba, ir pramonė ir eksporto apimtys siekė vis naujas rekordines aukštumas“, – lygino N.Mačiulis.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad po duobėtos karantino barjerais apsunkintos distancijos stebime subalansuotą ekonomikos atsigavimą. Prie atsparumą ir puikius rezultatus demonstruojančių eksportuotojų antrąjį ketvirtį prisijungė ir kitos energingai nuo dugno atsispyrusios veiklos.
„Kad ekonomika šoktels gerokai sparčiau net nei įprastai, leido tikėtis itin žema palyginamoji bazė. Antrasis ketvirtis pernai buvo sukaustytas pandemijos ne tik Lietuvoje, bet ir kertinėse eksporto rinkose. Dėl to Lietuvos ekonomika krito 4,6 proc. per metus – tai giliausias nuosmukis nuo pat 2009 m. Didžiosios recesijos.
Vis dėlto, sparti BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį – ne tik žemos palyginamosios bazės rezultatas. Stebint operatyviuosius duomenis, sinchroniškai dviženkliais tempais kilo tiek eksportuotojų, tiek į vidaus rinką orientuotų veiklų rezultatai“, – sakė ekonomistė.
Pasak jos, šių metų pradžioje nuosmukio Lietuvos ūkiui pavyko išvengti dėl pramonės, svarbiausios Lietuvos eksportuotojos, sėkmės. Antrąjį ketvirtį gamintojų rezultatai dar pagerėjo.
„Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai ilgainiui virto globaliais. Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, tiekimo grandinių trumpėjimą, kainų augimą, o mūsų eksportuotojai tuo pasinaudojo ir net Lietuvoje gamintais reagentais tiesiogiai prisidėjo prie kovos su pandemija“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės nuomone, tai su kaupu kompensavo skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose ir leido pramonininkams fiksuoti pramonės produkcijos augimo rekordus. Ekspertę džiugina, kad šis savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien didžiųjų sėkmės. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams taipogi pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus.
Antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir į vidaus rinką orientuotos ekonominės veiklos. Karantine įkalinti gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis, atlaisvinus karantiną, liejasi į ekonomiką vartojimo pavidalu. Dėl šių priežasčių mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, šoktelėjo net beveik 23 proc. per metus, sparčiai didina pulsą ir stipriai nuo karantino nukentėję maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų atstovai. Be to, stebėjome išskirtinį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris skatino statybos darbų plėtrą.
Lietuva priprato prie COVID-19
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuvos BVP į viršų kelia ne tik stiprūs pagrindinių sektorių rezultatai, bet ir psichologinis pripratimas prie Covid-19 viruso.
„Tai, kad antro ketvirčio Lietuvos BVP augimas bus įspūdingas, buvo galima spėti žiūrint į didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių rodiklius: pavyzdžiui, metinis pramonės gamybos apimčių ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas buvo kiek didesnis nei 20 proc. Tačiau nors antro ketvirčio Lietuvos BVP ir pagrindiniai sektoriai iš tiesų pademonstravo gerą rezultatą, iš dalies tokiam rezultatui įtakos turėjo ir žema praėjusių metų bazė“, – teigia ekonomistas.
Jis tvirtina, kad reikia turėti omenyje du aspektus. Pirma – antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos BVP mažėjo 4,7 proc., todėl šių metų rezultatą lyginame su prastu 2020 m. rodikliu. Antra – rinkos dalyviai, tiek verslas, tiek ir vartotojai, tiesiog priprato prie Covid-19 pandemijos ir gyvena ne šoko nuotaikomis, kaip pirmoje 2020 m. pusėje, bet pripratimo prie pandemijos nuotaikomis. Tai leidžia verslams kurti naujas darbo vietas, o vartotojams leisti pinigus nepaisant išliekančių neapibrėžtumų dėl Covid-19 viruso perspektyvų rudenį.
„Vertinant pagrindinių ekonomikos sektorių rezultatus, antrą ketvirtį būtų galima pagirti pramonę, kadangi čia gamybos apimčių augimas tapo ne statistinis, bet realus. Pirmąjį 2021 m. ketvirtį pusę pramonės gamybos apimčių augimo Lietuvoje sugeneravo chemikalų pramonės sektorius, gaminantis reagentus Covid-19 vakcinoms.
Tačiau antrąjį ketvirtį chemikalų pramonė sugeneravo tik 20 proc. pramonės augimo, o iš 22 pramonės segmentų, net 20 segmentų didino gamybos apimtis. Tai – aiškus signalas, kad eksportuotojai antrą ketvirtį išties gavo daug eksporto paklausimų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos įmonių“, – analizuoja A.Izgorodinas.
Jo nuomone, prie BVP augimo stipriai prisidėjo ir vidaus paklausa. Vidaus vartojimo ir mažmeninės prekybos augimą šiuo metu palaiko tiek palanki situacija darbo rinkoje, tiek ir optimistinės vartotojų nuotaikos: antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos vartotojų optimizmas pasiekė lygį, kuris buvo fiksuojamas prieš pat Covid-19 pandemijos pradžią.
Žmonės ne tik geriau vertina Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, bet ir vis drąsiau planuoja stambesnių bei brangesnių pirkinių įsigijimą. Atitinkamai, antrojo ketvirčio pabaigoje mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis per metus išaugo beveik ketvirtadaliu.
„Kalbant apie BVP perspektyvas, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį tikriausiai matysime kiek lėtesnį ekonomikos augimą, ypač eksporto ir pramonės srityje, kadangi Lietuvos pramonės augimo tempus vis labiau ribos beveik iki istorinio maksimumo pakilęs pramonės pajėgumų panaudojimo rodiklis. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai beveik nebeturi laisvų pajėgumų naujiems užsakymams priimti, bet tikėtina, kad vangiai investuotos į plėtrą dėl Covid-19 neapibrėžtumo rudenį“, – sako ekspertas.
Jo prognozėmis, tikėtina, kad ekonomikos augimą ir toliau reikšmingai palaikys vidaus vartojimas dėl aukštų vartotojų lūkesčių ir geros situacijos darbo rinkoje, o taip pat dėl pasiekti progreso gyventojų vakcinavimo srityje.
„Kol kas valdžios komunikacija rodo, kad rudenį ir žiemą bus taikomos minimalios suvaržymo priemonės, karantino režimas labiau apims neskiepytą visuomenės grupę – tai reiškia, kad verslas rudenį ir žiema turės daugiau galimybių dirbti daugiau mažiau įprastu režimu, o tai yra geras signalas ir kalbant apie BVP projekcijas“, – apibendrina A.Izgorodinas.
Ar reikia bijoti ekonomikos perkaitimo?
Pasak N.Mačiulio, paskutinį kartą panašiais tempais Lietuvos ekonomika augo 2007-ųjų pabaigoje, kuomet net ir ne ekonomistai turėjo matyti jos perkaitimo ženklus.
„Po įstojimo į ES iki pasaulinės finansų krizės ekonomikos augimą skatino ne tik ES pinigų pliūpsnis, bet ir kai kuriais atvejais neracionalūs lūkesčiai ir itin spartus skolos augimas“, – sako ekonomistas.
Jis primena, kad gyventojų skolos ir metinių pajamų santykis tuomet per trumpą laiką išaugo nuo 10 iki 45 procentų, išsipūtė nekilnojamojo turto burbulas, labai sumažėjo būsto įperkamumas. Apie nuo galimybių atitrūkusius norus rodė ir milžiniškas užsienio prekybos deficitas, siekęs net 13 proc. BVP. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir atslūgus galimybėms bei norams skolinti bei skolintis, staigiai išsikvėpė ir visos ekonomikos augimas.
Tačiau šiuo metu, pabrėžia ekonomistas, priešingai – Lietuvos ekonomikos plėtra yra subalansuota ir pademonstravo didelį atsparumą išoriniams šokams. Pernai buvo užfiksuotas rekordiškai didelis užsienio prekybos perteklius, siekęs net 9,7 proc. BVP. Ir nors šiemet sparčiai atsigaunant investicijoms bei vartojimui importas auga sparčiau nei eksportas, vis dar sugebame eksportuoti daug daugiau prekių ir paslaugų, nei jų importuojame į šalį.
„Dabartinis ekonomikos augimas nėra nulemtas perteklinio skolinimosi – gyventojų skolos ir pajamų santykis, siekiantis apie 35 proc., išliko stabilus ir vienas mažiausių euro zonoje. Įmonių finansiniai įsipareigojimai taip pat nepadidėjo ir išlieka vieni mažiausių ES – jei jau nerimauti, tai reikėtų ne dėl perteklinių skolų, o dėl nepakankamo finansinio sverto, kuris padėtų sparčiau auginti investicijas ir produktyvumą“, – mano N.Mačiulis.
Tiesa, pasak jo, valstybės biudžeto deficitas ir pernai, ir šiemet siekia apie 7 proc. BVP – valstybė skolintomis lėšomis stabilizavo neigiamas pandemijos pasekmes, o dabar prisideda prie spartesnio jos augimo. Ir nors Lietuvos skola išlieka viena iš mažiausių ES ir dėl jos tvarumo nekyla abejonių, stebint tokį spartų ekonomikos augimą fiskaliniam skatinimui lieka vis mažiau racijos ir erdvės.
N.Mačiulis įsitikinęs, kad dideliam fiskaliniam deficitui pagrindo nėra ir todėl, kad šis ekonomikos augimas yra plačios aprėpties ir įtraukiantis – nedarbo lygis jau nebesiekia 7 proc., dirbančiųjų šiuo metu yra net 25 tūkst. daugiau nei prieš pandemijos pradžią. Maža to – šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo rekordiškai daug, net 22 tūkst. laisvų darbo vietų, ir tai yra maždaug dvigubai daugiau nei tokiu metų laiku būdavo pastarąjį penkmetį. Kitaip sakant, vis mažesnei gyventojų daliai reikia valstybės paramos, o visai nemažai daliai – motyvacijos pasinaudoti galimybėmis.
Didėja ne tik užimtumas, bet ir atlyginimai – jau penkmetį vidutinis darbo užmokestis padidėja maždaug dešimtadaliu per metus. Deja, tuo pat metu produktyvumo augimas išlieka gerokai lėtesnis, o tai reiškia, kad bent kai kurių sektorių ir įmonių išorinis konkurencingumas mažėja. Panašų atotrūkį tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo matėme ir pasaulinės finansų krizės išvakarėse, tik tuomet disbalansas buvo dar didesnis ir akivaizdesnis.
„Vis tik žvelgiant į įvairius Lietuvos ekonomikos augimo tvarumą rodančius veiksnius, pagrindo skambinti pavojaus varpais kol kas nėra. Dviženklio augimo nei tikėtis, nei baimintis nebereikia, o artimiausius metus tikėtinas 4-5 procentus sieksiantis BVP augimas“, – teigia N.Mačiulis.
„Tiesa, po pasaulinės finansų krizės ir po pandemijos frazę „krizės nebus“ išdrįstų ištarti nedaugelis ekonomistų. Ekonominių lūžių prognozavimą apsunkina ir tokie itin dažnai šiemet stebimi reiškiniai, kaip svarbią infrastruktūrą paralyžiuojančios kibernetinės atakos arba niokojantys gaisrai, liūtys ir potvyniai. Tokių reiškinių, tikėtina, matysime vis daugiau, o jų įtaka ekonomikai tik stiprės“, – pridūrė jis.
Tačiau I.Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą galimo perkaitimo rizika visgi gali temdyti.
„Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija, kurią jau fiksuoja statistikai, – viena iš jo išraiškų“, – mano ekspertė.
Pasak jos, nors šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai daugelyje sričių laikini, vis dėlto, perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų-atlyginimų augimo spiralei infliacija gali dar labiau įsibėgėti.
„Nes ECB, matuojantis vidutinę regiono temperatūrą, dėl kelių jaunų šalių, palūkanų normų nelies, o Vyriausybės fiskalinė elgsena kol kas išlieka ekspansinė ir jau veikia procikliškai“, – apibendrina ekspertė.
